Nuo tada, kai prieš daugiau nei 20 metų buvo iššifruoti pirmieji šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių genomai, mokslininkai galvojo apie „neandertaliečių dykumas“ – vietas šiuolaikinių žmonių genome, kur neandertaliečių genai yra reti. Nuo tada, kai mūsų ir neandertaliečių protėviai maždaug prieš 600 000 metų išsiskyrė, abi grupės kryžminosi keletą kartų. Dėl to dauguma šiandienos ne afrikiečių turi vidutiniškai 2 proc. neandertaliečių DNR, o kai kurios afrikiečių grupės – iki 1,5 proc., ką paveldėjo iš H. sapiens, kurie susimaišė su neandertaliečiais Eurazijoje ir vėliau persikėlė į Afriką.
Tačiau ekspertus glumina tai, kad genai, kuriuos paveldėjome iš neandertaliečių, randami tik nedidelėse mūsų X chromosomos dalyse – nors šie genai yra gausiau pasiskirstę kitose mūsų chromosomose. X chromosomoje – lytinėje chromosomoje, kurios kiekvienas žmogus turi bent vieną kopiją – yra sričių, kuriose nė vienas gyvas žmogus neturi neandertaliečių protėvių.
„Daugelį metų mes tiesiog manėme, kad šios dykumos egzistavo dėl to, kad tam tikri neandertaliečių genai buvo biologiškai „toksiški“ žmonėms – kaip dažniausiai būna, kai rūšys išsiskiria – todėl manėme, kad genai galėjo sukelti sveikatos problemų ir buvo pašalinti natūralios atrankos būdu“, – teigia Pensilvanijos universiteto (JAV) populiacijos genetikas Alexanderis Plattas.
Susiję straipsniai
Tačiau ketvirtadienį (vasario 26 d.) žurnale „Science“ paskelbtame tyrime jis su kolegomis padarė išvadą, kad labiausiai tikėtinas šių „neandertaliečių dykumų“ paaiškinimas yra poros pasirinkimas – evoliucinis mechanizmas, kuris yra svarbi seksualinės atrankos dalis. Biologai paprastai iliustruoja poros pasirinkimo evoliucinį rezultatą didele, spalvinga povo patino uodega. Ankstyvieji žmonės ir neandertaliečiai tikriausiai taip pat rinkosi poras dėl konkrečių priežasčių.
Gilus DNR tyrimas
Tyrėjai išanalizavo 73 moterų iš trijų šiuolaikinių Afrikos populiacijų, neturinčių neandertaliečių protėvių, įskaitant !Xoo, Ju|'hoansi ir Khoisan – genomus ir palygino juos su kelių neandertaliečių genomais. Pirmiausia jie ištyrė neandertaliečių X chromosomas ir jose aptiko žymiai daugiau šiuolaikinių žmonių protėvių nei kitose neandertaliečių chromosomose. Šis rezultatas parodė, kad neandertaliečių genų trūkumas žmogaus X chromosomoje nėra nesuderinamumo rezultatas, kuris būtų leidęs manyti, kad neandertaliečių genai kėlė problemų šiuolaikiniams žmonėms ir buvo pašalinti natūralios atrankos būdu.
Mokslininkai padarė išvadą, kad netikėtai didelis šiuolaikinių žmonių DNR fragmentų kiekis neandertaliečių organizmuose gali būti paaiškintas poros pasirinkimu. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – tik vieną, moterų H. sapiens ir vyrų neandertaliečių poros pasirinkimas reiškė, kad į žmonių genų fondą pateko mažiau neandertaliečių X chromosomų, o tai lėmė mokslininkų identifikuotą genomo struktūrą.
Tačiau poros pasirinkimo priežastys – ir jo kryptis – lieka neaiškios.
„Aš neturiu jokios idėjos, kieno pasirinkimas čia buvo išreiškiamas“, – sako A. Plattas.
Ankstesni neandertaliečių Y chromosomos – vienos iš dviejų vyrų lytinių chromosomų – tyrimai rodo, kad vyrai H. sapiens ir moterys neandertaliečiai kryžminosi. Tačiau iš naujojo tyrimo matyti, kad iš tiesų vyrai neandertaliečiai ir moterys H. sapiens vienas kitą mėgo labiau nei moterys neandertalietės ir H. sapiens vyrai.
Tyrėjai neatmetė sudėtingesnių evoliucijos scenarijų, kuriuose galėjo susiklostyti natūrali atranka, lyties šališkumas, partnerio pasirinkimas ir lyties specifinė migracija, prisidėjusi prie „neandertaliečių dykumų“ atsiradimo žmogaus genome.
Klausimai apie neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių visuomenių struktūrą taip pat yra svarbūs, norint geriau suprasti partnerio pasirinkimą praeityje – nes antropologai ir evoliucijos biologai, tyrinėję šį reiškinį, rodo, kad partnerio pasirinkimas yra iš dalies išmokstamas.
Tyrimų komanda planuoja ištirti neandertaliečių socialinių struktūrų ir lyčių vaidmenų evoliuciją, kuri galbūt galėtų šiek tiek paaiškinti padėtį, teigia A. Plattas. „Bet manau, kad iki to dar toli“, – sako jis.
Parengta pagal „Live Science“.