„Mūsų rezultatai nerodo, kad egzistuoja tiesioginis pavojus sveikatai, tačiau jie taip pat atskleidžia žinių spragas, – sako jis. – Naminių gyvūnų savininkai, norintys sumažinti galimą poveikį, gali atkreipti dėmesį į ingredientų sudėtį ir įvairinti baltymų šaltinius.“
Perfluoroalkilinės ir polifluoroalkilinės medžiagos (PFAS) yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos įvairiuose produktuose, kurios gali išlikti aplinkoje šimtus ar tūkstančius metų. Žmonės, kurie reguliariai patiria PFAS poveikį, turi didesnę riziką susirgti kepenų liga, tam tikromis vėžio rūšimis ir kitomis sveikatos problemomis. Nors tyrimai apie jų poveikį gyvūnams tebėra riboti, tyrimai su katėmis parodė, kad tam tikros PFAS yra susijusios su kepenų, skydliaukės, inkstų ir kvėpavimo sistemos ligomis.
K. Nomiyama ir jo kolegos jau buvo aptikę ilgalaikių organinių teršalų gyvūnų ėdale. Kadangi PFAS yra plačiai paplitusios visame pasaulyje – ypač upėse ir vandenynuose – jie įtarė, kad taip pat ras šių teršalų pėdsakų ir gyvūnų maiste.
Susiję straipsniai
Norėdami tai išsiaiškinti, jie išmatavo 34 rūšių PFAS koncentracijas populiariuose šlapio ir sauso gyvūnų ėdalo rūšyse – 48 skirtose šunims ir 52 skirtose katėms – parduodamose Japonijoje nuo 2018 iki 2020 m. Tada, naudodami apytikslį šunų ir kačių maisto kiekį ir kūno svorį, komanda apskaičiavo, kiek PFAS gyvūnas suvartotų per dieną, vartodamas kiekvieną produktą.
Keletas produktų turėjo vidutinį ar aukštą PFAS lygį, dažnai viršijantį Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nustatytas paros normos ribas (vienam kilogramui kūno svorio) žmonėms.
K. Nomiyama teigia, kad tarp šunų maisto produktų didžiausias PFAS kiekis buvo nustatytas japonų grūdų pagrindu pagamintuose produktuose – galbūt dėl žemės ūkio nuotekų arba žuvies šalutinių produktų, naudojamų kaip baltymų šaltinis. Tuo tarpu mėsos pagrindu pagaminti produktai paprastai turėjo mažą PFAS kiekį, o vienas japonų ir du australų prekių ženklai jo visai neturėjo.
Kalbant apie kačių maistą, didžiausias PFAS kiekis buvo nustatytas Azijos, JAV ir Europos žuvies pagrindu pagamintuose produktuose – ypač Tailande pagamintame žuvies pagrindu pagamintame šlapiajame maiste.
„Vandenynas dažnai tampa galutine daugelio sintetinių cheminių medžiagų sankaupų vieta, – sako K. Nomiyama. – Paprastai tariant, PFAS gali judėti ir koncentruotis vandens maisto grandinėse.“
Regioniniai skirtumai gali atspindėti istorinius ir dabartinius PFAS gamybos bei naudojimo modelius, taip pat žaliavų tiekimo skirtumus, sako jis. Nepaisant to, PFAS užterštumas yra pasaulinė problema. „Būtų naudinga labiau suderinti stebėseną pasauliniu mastu“, – sako tyrėjas.
EFSA atsisakė komentuoti tyrimo išvadas, tačiau pareiškė, kad jos siūlomos ribinės vertės žmonėms neturėtų būti taikomos kitų gyvūnų rizikos vertinimui.
K. Nomiyama sutinka, tačiau pabrėžia, kad išvados vis dėlto atspindi neįprastai aukštą PFAS lygį, ir kad reikia tobulinti naminių gyvūnų rizikos vertinimą.
„Naminių gyvūnų aplinka yra tokia pati kaip ir mūsų, todėl jie daugeliu atžvilgių yra cheminės taršos indikatoriai, – sako jis. – Supratimas apie teršalų kiekį naminių gyvūnų maiste yra ne tik gyvūnų sveikatos klausimas, bet ir prisideda prie mūsų platesnio supratimo apie aplinkos taršos kelius. Ilgalaikis poveikis ir rūšims būdingas toksiškumo vertinimas naminiams gyvūnams nusipelno didesnio dėmesio.“
Håkonas Austadas Langbergas iš Norvegijos ne pelno siekiančio mokslinių tyrimų instituto „Akvaplan-niva“ sako, kad išvados nėra staigmena. „Šios medžiagos yra paplitusios visame pasaulyje, o keletas PFAS yra žinomos kaip patvarios ir kai kuriais atvejais kaupiasi ir (arba) didėja per maisto grandines“, – sako jis.
„Didžiausia problema yra tai, kad PFAS yra visur, ir tiek žmonės, tiek gyvūnai yra veikiami iš įvairių šaltinių, – teigia A. S. Langbergas. – Šie junginiai randami aplinkos terpėse ir daugelyje produktų, todėl žmonės ir gyvūnai yra veikiami kumuliaciškai. Tyrimas suteikia vertingų duomenų šiam platesniam iššūkiui spręsti.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Environmental Pollution“.
Parengta pagal „New Scientist“.