Mokslininkų komanda ištyrė šį daiktą padidinimo stiklu ir padarė išvadą, kad tai yra seniausias žinomas rotacinis metalinis grąžtas iš senovės Egipto priešdinastinio laikotarpio – t. y. laikotarpio prieš pirmųjų faraonų valdymą, IV tūkstantmečio pr. m. e pabaigoje.
„Senovės egiptiečiai garsėja akmeninėmis šventyklomis, ištapytais kapais ir nuostabiais papuošalais, tačiau už šių pasiekimų slypi praktinės, kasdienės technologijos, kurios retai išlieka archeologiniuose šaltiniuose“, – sako Niukaslio universiteto Istorijos, klasikinės filologijos ir archeologijos fakulteto vizituojantis mokslininkas, tyrimo bendraautorius Martinas Odleris. – Vienas iš svarbiausių buvo grąžtas: įrankis, naudojamas medžio, akmens ir karoliukų gręžimui, leidžiantis gaminti viską nuo baldų iki papuošalų.“
Sveriantis vos 1,5 gramo ir ilgio tik šiek tiek daugiau nei 5 centimetrai, šis artefaktas iš pradžių buvo katalogizuotas kaip „maža varinė yla, apvyniota odiniu dirželiu“. Dėl tokio banalaus aprašymo jis šimtą metų liko neištirtas.
Susiję straipsniai
Viskas pasikeitė, kai mokslininkų komanda susidomėjo juo ir nustatė, kad jis turi gręžimui būdingus nusidėvėjimo požymius, kuriuos parodo smulkūs įbrėžimai, suapvalėję kraštai ir šiek tiek išlenktas galas. Visi įrodymai rodė, kad jis buvo naudojamas sukamaisiais judesiais, o ne tik paprastai duriant.
Šešios odos kilpos – dabar labai trapios – yra likučiai lanko, kuris buvo naudojamas gręžimui. Tokia technologija leido naudotojui gręžti greičiau nei sukant tiesiog rankomis. Tai taip pat reiškė, kad grąžtas galėjo giliau įsiskverbti į gręžiamą daiktą.
„Pakartotinė analizė pateikė tvirtų įrodymų, kad šis daiktas buvo naudojamas kaip lankinis grąžtas, kuris leido gręžti greičiau ir kontroliuoti gręžimo veiksmą, nei paprasčiausiai stumiant ar sukant rankiniu būdu ylos formos įrankį, – aiškina M. Odleris. – Tai rodo, kad egiptiečių amatininkai įvaldė patikimą sukamąjį gręžimą daugiau nei du tūkstantmečius prieš kai kuriuos geriausiai išsilaikiusius grąžtų rinkinius.“
Šio grąžto senumo pripažinimas suteikia naują perspektyvą panašių įrankių istorijai. Seniausi archeologams žinomi lankiniai grąžtai yra 2000 metų jaunesni, o tokių grąžtų atvaizdai netgi sutinkamos kapų scenose, sukurtose apie 1500 m. pr. m. e. Tačiau dabar archeologai žino, kad šie pavyzdžiai yra gana nauji – palyginti su daug ilgesne įrankių naudojimo Egipte istorija.
„Beveik du tūkstantmečius stebimas technologinis tęstinumas pabrėžia lankinio grąžto ilgalaikį naudingumą ir akcentuoja jo svarbą tiek medžio apdirbimo, tiek karoliukų gamybos srityse, – rašo tyrimo autoriai. – Šis persvarstymas ne tik praturtina mūsų supratimą apie ankstyvuosius egiptiečių įrankių naudojimo būdus, bet ir kelia įdomių klausimų apie ankstyvuosius metalurgijos žinias ir tarpregioninius ryšius senovės Artimuosiuose Rytuose.“
Norėdami išsamiau ištirti lankinį grąžtą, mokslininkai atliko jo cheminę analizę ir rentgeno fluorescencijos tyrimą – ir nustatė, kad jis pagamintas iš neįprasto vario lydinio. „Grąžtas sudėtyje turi arseno ir nikelio, taip pat nemažai švino ir sidabro, – teigia tyrimo bendraautorius Jiri Kmosekas. – Toks receptas leido pagaminti kietesnį ir vizualiai išskirtinį metalą, palyginti su standartiniu variu. Sidabro ir švino buvimas gali rodyti sąmoningą pasirinkimą naudoti lydinius ir galbūt platesnius medžiagų ar žinių tinklus, siejančius Egiptą su platesniu senovės Viduržemio jūros regionu ketvirtame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.“
Parengta pagal „Popular Mechanics“.