Mamutų iltys ir ochra: Aliaskos įrankiai atskleidžia tikruosius Amerikos pionierius

2026 m. kovo 6 d. 09:29
Lrytas.lt
Naujausias tyrimas rodo, kad Aliaskoje rasti senoviniai įrankiai gali padėti išsiaiškinti, kaip žmonės pirmą kartą atvyko į Ameriką.
Daugiau nuotraukų (2)
Šie artefaktai, tarp kurių yra akmens įrankių gamybos įrankiai ir ochra – raudonas mineralas, dažnai naudojamas apeigose - yra apie 600 metų senesni už panašius artefaktus, priklausiusius Kloviso kultūrai, gyvenusiai toliau į pietus, Naujojoje Meksikoje ir kitur.
Panašumai rodo, kad žmonės, kurie naudojo Aliaskos artefaktus, yra Kloviso kultūros protėviai, o tai savo ruožtu leidžia manyti, kad Kloviso kultūros protėviai galėjo keliauti per sausumos tiltą, kuris kadaise jungė Aziją su Amerika - o ne pakrantės maršrutu, kaip neseniai buvo teigiama.
Remiantis iki 13 400 metų senumo akmeniniais artefaktais, didžiąją XX amžiaus dalį archeologai teigė, kad priešistorinės Kloviso kultūros protėviai buvo vieni iš pirmųjų, migravusių iš Azijos į Ameriką. Tyrėjai atrado Kloviso artefaktus - pavyzdžiui, charakteringus smailius akmeninius įrankius - Didžiosiose lygumose ir Uoliniuose kalnuose. (Tačiau pastarųjų kelių dešimtmečių tyrimai parodė, kad Kloviso kultūra buvo toli gražu ne pirmieji žmonės, pasiekę Ameriką.)
Lieka neaišku, kaip Kloviso kultūros protėviai pateko į Naująjį pasaulį. Ilgą laiką manyta, kad jie pasiekė Šiaurės Ameriką per Beringo sausumos tiltą, kuris susiformavo jūros lygiui nusileidus paskutinio ledynmečio metu (prieš 2,6 milijono, iki maždaug prieš 11 700 metų). Šie migrantai galėjo keliauti per šią sausumos teritoriją, o tada pietų kryptimi per ledu nepadengtą koridorių, kur galiausiai susiformavo Kloviso kultūra.
Tačiau kiti tyrimai kelia klausimą, ar koridorius per dabartinę Kanadą iš tiesų buvo be ledo, kai Kloviso kultūros protėviai galėjo jį kirsti. Todėl konkuruojanti hipotezė teigia, kad jie migravo į Naująjį pasaulį kitais keliais - pavyzdžiui, plaukdami laivais palei Azijos pakrantę, Beringo sąsmauką ir Ameriką.
Aliaskos archeologija
Norėdami ištirti šią mįslę, mokslininkai analizavo radinius iš Tananos slėnio centrinėje Aliaskoje. Per daugiau nei keturis dešimtmečius ten vykdytų kasinėjimų metu buvo rasta artefaktų, priklausiusių ankstyviesiems Aliaskos medžiotojams, kurie medžiojo gauruotuosius mamutus ir kitus megafaunos žvėris.
Tyrėjai sutelkė dėmesį į naujausius atradimus Holzmano vietovėje Tananos slėnio viduryje, kur jie rado įrodymų, kad maždaug prieš 14 000 metų buvo gaminami akmeniniai ir mamuto ilčių įrankiai - pavyzdžiui, beveik nesugadinta mamuto iltis, kuri galėjo būti žaliava gamybai, ir akmeninis plaktukas akmeninių įrankių gamybai. Tai daro šią ikikloviso teritoriją viena iš seniausių žinomų žmonių gyvenviečių Amerikoje.
 13 700 metų senumo mamuto ilčių apdirimo vietos kasinėjimas Holzmano vietovėje Aliaskoje.<br> B. Wygalo nuotr. Daugiau nuotraukų (2)
 13 700 metų senumo mamuto ilčių apdirimo vietos kasinėjimas Holzmano vietovėje Aliaskoje.
 B. Wygalo nuotr.
„Išskirtinis [šios vietovės] bruožas yra puikus jos radinių išsaugojimas, – teigia tyrimo bendraautorė, Niujorko Adelphi universiteto archeologė Kathryn Krasinski. - Apatinės dalys didžiąją metų dalį būna užšalusios, todėl mes taip pat atkūrėme senovinių augalų DNR ir net 13 600 metų senumo bizono plauką. Tokios rūšies organinės medžiagos išlikimas yra gana retas.“
Mokslininkai pažymėjo, kad Tananos slėnis buvo įsikūręs tarp Beringo sausumos tilto ir ledu nepadengto koridoriaus, o Holzmano vietovėje rasti mamutų kaulų įrankiai ir jų gamybos procesas yra panašūs į tuos, kurie buvo naudojami toliau į pietus rastiems Kloviso kultūros artefaktams.
„Žmonės gyveno ir klestėjo Aliaskos viduje maždaug 1000 metų prieš Kloviso technologių atsiradimą toliau į pietus“, – sako tyrimo bendraautorius, taip pat Adelphi universiteto archeologas Brianas Wygalas. - Mes teigiame, kad vis daugiau įrodymų iš Aliaskos vidaus patvirtina, kad vidinis maršrutas per ledu nepadengtą koridorių yra labiausiai tikėtinas scenarijus, kaip žmonės pirmą kartą atvyko į Šiaurės Amerikos vidurį.“
Kitaip tariant, Kloviso kultūros protėviai galėjo pirmiausia pereiti Beringo sausumos tiltą iš Azijos į Aliaską, o tada migruoti toliau į pietus ledu nepadengtu koridoriumi.
Holzmano ir kitose vietovėse toje Aliaskos dalyje rasti įrodymai atitinka migraciją į kontinentinę Jungtinių Valstijų dalį vidiniu maršrutu, teigia antropologijos profesorius Toddas Surovellas iš Vajomingo universiteto, kuris nedalyvavo tyrime. „Įrodymai apie mamutų kaulų apdirbimą suteikia gražų kultūrinį ryšį su Kloviso kultūros tradicija toliau į pietus“, - sako jis.
Abejonės
Tačiau antropologijos profesorius emeritas iš Alberto universiteto Jackas Ivesas, kuris nedalyvavo šiame tyrime, įspėja, kad senovės šiaurės rytų Azijos gyventojai, iš kurių tikriausiai buvo kilę migrantai į Ameriką, turėjo daug bendrų bruožų - pavyzdžiui, simbolinį ochros naudojimą laidojimuose ir panašius akmens dirbinius. Tai kelia klausimą, ar Holzmane ir kitur rasti mamutų kaulų dirbiniai yra tiesiogiai susiję su Kloviso kultūra, ar jie buvo dalis platesnio įvairių populiacijų, atvykusių į Vakarų pusrutulį, dalis.
J. Ivesas taip pat pažymi, kad mokslininkai dažnai pateikia vidaus ir pakrančių migracijos į Ameriką scenarijus kaip konkuruojančias idėjas, kurios viena arba kita pasakoja visą istoriją. Tačiau mokslininko nuomone, geresnis būdas tai padaryti yra suprasti, kad jei norime gauti išsamų šių ankstyvųjų laikų vaizdą, turime suprasti, kas vyko tiek ankstyvaisiais laikais pakrančių, tiek [beledį] koridorių pasauliuose. Genetikai dažnai teigia, kad Naujojo pasaulio apgyvendinimas vyko per kelis etapus, kuriuos sudarė mažos įkūrėjų giminės, todėl, pasak J. Iveso, tiek vidaus, tiek pakrančių scenarijai galėjo turėti įtakos.
B. Wygalas ir jo kolegos ketina tęsti kasinėjimus Tananos slėnyje, kad sužinotų daugiau apie tai, kaip pirmieji Aliaskos gyventojai sąveikavo su gauruotaisiais mamutais ir kitus jų aplinkos aspektus. Ateityje tyrimai taip pat turėtų būti skirti pačiam ledo neturinčiam koridoriui, sako T. Surovellas. „Pakrančių zonos buvo išsamiai ištirtos, tačiau beledis koridorius, priešingai, buvo didžiąja dalimi ignoruojamas“, - teigia jis.
Mokslininkai išsamiai aprašė savo atradimus vasario 15 d. žurnalo „Quaternary International“ numeryje.
Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.