Kas įvyko?
Kovo 7 ir 8 d. naktį JAV ir Izraelio pajėgos pirmą kartą nuo karo pradžios prieš kiek daugiau nei savaitę smogė Irano naftos įrenginiams, sukeldamos didelius gaisrus keturiuose naftos saugyklose ir naftos perdavimo centre Teherane ir netoliese esančioje Alborzo provincijoje.
Naktį virš Teherano kilo liepsnos – o dieną virš miesto kilo juodi dūmai. Suodžiai padengė gatves ir automobilius bei nusėdo žmonių balkonuose. Labiausiai nerimą kelia tai, kad dideli juodi lietaus lašai krito ant stogų ir gatvių sostinėje, kurioje iki šiol vyravo ilga sausra.
Valdžios institucijos įspėjo apie rūgštinius lietus – o vietiniai gyventojai pradėjo skųstis gerklės skausmu ir akių peršėjimu.
Juodas lietus greičiausiai buvo sukeltas naftos saugyklų gaisrų dūmų. Kai krituliai krenta per tokį užterštą orą, jie gali iš dūmų absorbuoti suodžius ir kitas daleles, ir pernešti visa tai ant žemės juodų lietaus lašų pavidalu.
Tai gali turėti rimtų pasekmių aplinkai ir sveikatai, tačiau mokslininkams trūksta svarbių detalių, pradedant dūmų chemine sudėtimi, sako Anna Hansell iš Leičesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Ko yra juodajame lietuje?
Skirtingai nei mūsų automobiliuose degant benzinui, didžioji dalis naftos užsidegusi buvo tirštesnė ir mažiau rafinuota. Dėl to gaisrų dūmai iškėlė į viršų labai įvairų sudegusių ir nesudegusių dalelių mišinį, kurio didžioji dalis yra žalinga žmonėms – jei įkvepiama pakankamai dideliais kiekiais.
„Tai yra gana bjauri toksiška drėgmė“, – sako A. Hansell.
Pirmiausia, dūmuose yra iš dalies ir visiškai sudegusios anglies, arba suodžių, taip pat poliaromatinių angliavandenilių. Nafta taip pat turi sieros ir azoto, kurie degdami sudaro sieros ir azoto oksidus. Jie gali reaguoti su drėgme ore ir sudaryti rūgštinį lietų.
Susiję straipsniai
Šios medžiagos sukuria smogą, kuris yra dar tirštesnis nei smogas, kuris XX amžiuje dengė didžiąją dalį Londono, ypač 1952 m. „Tai gali būti kelis kartus didesnis už Londono smogą“, – teigia A. Hansell.
Kadangi raketos smogė į pastatus, dūmai greičiausiai taip pat neša mažas betono, stiklo ir plastiko daleles. Galiausiai, sprogimai galėjo išmesti į orą naftos lašelius, kurie vėliau iškrenta kaip lietus. „Nesu tikra, ar juodumas atsiranda tik dėl degalų degimo, kai susidaro riebūs juodi dūmai, kuriuos neša lietaus lašai, ar taip pat yra ir labai mažų alyvos lašelių“, – sako A. Hansell.
Ar tai bus žalinga žmonėms?
Jei juodasis lietus pateks į vandens tiekimo sistemą ir žmonės jo atsigers, tai, priklausomai nuo jo kiekio ir cheminės sudėties, gali sukelti virškinimo trakto simptomus. Žmonės gali patirti skrandžio skausmus, rėmenį ar viduriavimą.
Dar labiau nerimą kelia tai, kad jei azotas ir sieros dioksidas sudaro rūgštinį lietų, tai gali sudirginti akis ir gerklę – kaip jau pranešė kai kurie gyventojai.
Tačiau didžiausia grėsmė gali būti ne juodasis lietus, o dūmai. Vien tik įkvėpus didelį kiekį smulkių dalelių gali būti smarkiai pakenkta sveikatai, o konkreti cheminė sudėtis dažnai yra antraeilis dalykas.
„Jei lietaus lašai pateks ant odos, taip, ant jos bus potencialiai kancerogeninių junginių, bet juos galima nuplauti, – aiškina A. Hansell. – Jei jie patenka į nosį ir burną, gali išlikti ilgiau, bet labai smulkios dūmų dalelės ore gali įsiskverbti giliai į plaučius ir potencialiai patekti į kraują.“
Didelis dalelių kiekis plaučiuose gali padidinti mirtingumą ir sukelti įvairias ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, plaučių vėžį, lėtines plaučių ligas ir diabetą.
Toksinų bioakumuliacija aplinkoje taip pat gali užteršti žuvis, ūkio gyvulius ir pasėlius – o tai gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
Ar tai gali kelti grėsmę kitoms šalims?
Naftos lašeliai ir didesnės dalelės iš atmosferos paprastai pasišalina gana greitai. Tačiau mažas daleles vėjas gali nunešti šimtus ar net tūkstančius kilometrų – kaip, pavyzdžiui, dulkes iš Sacharos, kurios ir Lietuvą. Dėl Irano smūgių pakilusios dalelės galėtų pasiekti net Vašingtoną – nors ten jų koncentracija tikriausiai būtų labai maža.
Tačiau, priklausomai nuo vėjo ir atmosferos sąlygų, dūmai iš gaisrų greičiausiai pasieks kitas Irano dalis ir Artimųjų Rytų šalis.
A. Hansell pataria Irano gyventojams kuo mažiau būti lauke. Jei jie vis dėlto eitų į lauką, turėtų dėvėti kokią nors veido kaukę ir apsauginius akinius, kad rūgštusis lietus nepatektų į akis.
O jei jie pastebėtų keistą skonį ar juodas daleles geriamajame vandenyje, turėtų ieškoti kito vandens šaltinio – pavyzdžiui, buteliuose parduodamo vandens.
Užsienyje esantys žmonės taip pat gali atkreipti dėmesį į panašius požymius, tačiau kitų šalių sveikatos institucijos greičiausiai paskelbs įspėjimą, jei vėjas iš Irano atneš didelius kiekius dalelių.
„Tokios didelio masto aplinkos žalos nepažįsta sienų, todėl tai, kas patenka į vandens sistemą, kas patenka į orą, gali būti nunešta ir kitur“, – sako A. Hansell.
Parengta pagal „New Scientist“.