Kvapų manija gali būti žalinga: mokslininkė papasakojo, kada kuriamas jaukumas gali kelti grėsmę

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė įspėja: nors namų kvapai gali veikti mūsų emocijas ir net fiziologinius rodiklius, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas ar kortizolio (streso hormono) kiekis, jų poveikis ne visada teigiamas.

„Mūsų uoslė yra skirta veikti kaip išlikimo kompasas, saugantis nuo gaisro ar sugedusio maisto, tad turime suprasti, kad nuolatinis jos dirginimas nėra geras sprendimas. Net jei kvapas nėra siejamas su neigiama patirtimi ir atrodo labai malonus, priimtinas, esant per ilgam ar per intensyviam dirginimui smegenys gali tai interpretuoti kaip sensorinę perkrovą arba pavojų, todėl gali kilti tiek emocinis, tiek fizinis diskomfortas“, – pastebi mokslininkė.

Žmogaus uoslė – ypatingas jutimas. Ji laikoma vienintele pagrindine jutimo sistema, kuri apeina smegenų gumburą ir projektuoja signalą tiesiai į smegenų emocinius ir atminties centrus.

„Kvapai gali sukelti tiesiogines emocines reakcijas ir ryškius, ilgalaikius prisiminimus dar prieš sąmoningoms smegenims atpažįstant kvapą. Šis tiesioginis ryšys išsivystė išlikimui, leisdamas gyvūnams ir žmonėms nedelsiant reaguoti į pavojus. Tai reiškia, kad kvapas suveikia akimirksniu“, – teigia A. Zabulionė. Šis kvapo „medalis“, pasak mokslininkės, turi dvi puses. Pirma, pasinaudodami kvapais galime sau sugrąžinti malonius prisiminimus, emocijas, pagerinti nuotaiką, darbingumą ir bendrą emocinę būklę. Taip pat galima tai naudoti ir mokymuisi, treniravimuisi.

„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Ją išskirčiau į dvi dalis. Pirma, nemalonūs kvapai arba kvapai, kurie konkrečiam asmeniui asocijuojasi su nemaloniomis situacijomis ar prisiminimais, gali net pačiam žmogui iki galo nesuvokiant sukelti liūdesį, baimę ar net paniką. Etaloninis to pavyzdys – dantų priežiūros specialistų naudojamos priemonės. Net jei realaus pavojaus nėra, kvapas gali sukelti labai nemalonią savijautą.

Kitas niuansas – perteklinis kvapių medžiagų naudojimas. Šiuo metu tikrai yra „parfumavimo“ manija, tačiau net ir natūralūs kvapai gali sukelti alergines reakcijas ir būti toksiški“, – sako A. Zabulionė.

Visuomenės sveikatos, aplinkos ir medicinos tyrimai rodo, kad per didelis kvapiųjų medžiagų naudojimas (visais būdais ir keliais) kelia riziką žmonių sveikatai ir patalpų oro kokybei.

„Perteklinis kvapiųjų produktų naudojimas yra ne tik nepatogumas. Jis susijęs su neigiamu poveikiu sveikatai: gali pasireikšti migrena, astmos priepuoliai, kvėpavimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos ir gleivinės dirginimas. Kvapiosios medžiagos gali tapti kontaktinio dermatito (odos alergijų) priežastimi“, – teigia mokslininkė.

Kvapieji produktai išskiria daugiau nei 100 lakiųjų organinių junginių, kurie, reaguodami su oru, gali sudaryti pavojingus antrinius junginius, tokius kaip formaldehidas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ypač didelį dėmesį atkreipia į šias medžiagas – ftalatus ir minėtą formaldehidą.

„Ftalatai siejami su endokrininės sistemos sutrikimais, o formaldehidas, galintis dirginti akis ir nosį, sukelti galvos skausmą, gali išsiskirti degant žvakėms ar naudojant pigius difuzorius“, – tikina A. Zabulionė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas, saugodamas gamintojo teisę į „parfumerinę paslaptį“, šiuo metu leidžia nenurodyti visų tikslių cheminių medžiagų, todėl po etikete „kvapas“ arba „parfum“ gali būti dešimtys skirtingų medžiagų.

A. Zabulionės teigimu, natūralūs kvapai nereiškia, kad jie bus saugūs: „Tai apgaulinga idėja“.

Sintetiniai kvapai dažniausiai stabilūs, turi itin ilgą tinkamumo trukmę, dažnai juose vengiama naudoti alergiją sukeliančias medžiagas, tačiau kyla ftalatų išsiskyrimo rizika.

„Eteriniai aliejai, nors kai kam gal ir skamba tarsi saugus variantas, yra itin koncentruoti cheminiai junginiai. Pavyzdžiui, citrinų eteriniame aliejuje esantis limonenas yra stiprus alergenas. Nors kai kurie eteriniai aliejai gali būti naudojami ir terapeutiniais tikslais, bet neapdairus jų naudojimas siejamas su didesne alerginių reakcijų rizika. Taip pat saugumą lemia dozė ir individualus jautrumas“, – pasakoja A. Zabulionė.

Pasak jos, bendra vyraujanti rekomendacija dėl kvapų naudojimo – sumažinti, apriboti arba vengti kvapiųjų produktų, kai tik įmanoma, ypač uždarose patalpose ar darbo vietose.

„Iš esmės, kadangi rizika sveikatai, ypač dėl per didelio, ilgalaikio poveikio, akivaizdžiai nusveria estetinę naudą, visuomenės sveikatai būtina sumažinti arba sukurti aplinką be kvapiklių. Apskritai reikėtų susimąstyti, o kodėl kyla poreikis viską parfumuoti?“, – kelia klausimą mokslininkė.

A. Zabulionė tikina, kad kasdien neturėtų būti naudojami nei namų kvapai, nei parfumuotos asmeninės priežiūros priemonės.

„Tikrai ne visi gamintojai siūlo parfumuotą, o kartu identišką neparfumuotą alternatyvą, tad sąmoningai pridėti papildomai kvapų derėtų su didele atsarga. Jei asmuo laikosi asmeninės ir namų higienos, neturėtų kilti poreikis kasdien kažką kvepinti“, – sako A. Zabulionė.

Mokslininkės nuomone, namų kvapai turėtų būti skirti tam tikroms progoms, siekiant išsaugoti ir „užkonservuoti“ teigiamas emocijas.

„Pavyzdžiui, pasirinkti namų kvapą Kalėdoms ar gimtadieniui ir jį naudoti tik keletą dienų per metus arba norint kažkuriuo kitu metu grįžti į tuos gražius prisiminimus. Lygiai taip pat elgtis ir su asmeniniais kvapais – tiek kvepalais, tiek įvairiomis kitomis priemonėmis. Net jei pasirinkti kvapai prabangūs ir saugūs – jie gali dirginti ir „varginti“ uoslę, tad geriausias pasirinkimas – naudoti kiek tik įmanoma mažiau“, – pabrėžia A. Zabulionė.

Mokslininkė pažymi – namai yra mūsų „išplėstinis aš“: kaip interjeras užpildo erdvę vizualiai, taip kvapas ją užpildo sensoriškai.

„Tai vadinama „sensoriniu komfortu“. Tuščia, bekvapė erdvė gali atrodyti sterili ir šalta (kaip ligoninė). Namų kvapas veikia kaip nematomas „sluoksnis“, kuris sušvelnina aplinką, suteikia jai charakterį ir padeda žmogui psichologiškai pasisavinti erdvę – paversti „pastatą“ į „namus“, – sako A. Zabulionė.

Anot jos, svarbu nepamiršti, kad kvapas turėtų būti labai silpnas, vos juntamas: juslės jį tikrai pagaus, bet jei bus per intensyvu – išsekinta uoslės sistema sukels bendrą nuovargį ir dirglumą.

„Sunku tokią plačią temą sudėti į kelis rekomendacinius sakinius, bet pradžiai atidumo reikalauja sudėtis. Jei norite namuose kurti jaukumą saugiai, rinkitės gamintojus, kurie nurodo pilną ingredientų sąrašą (ne tik „parfum“), venkite sudėtyje ftalatų. Ieškokite IFRA (International Fragrance Association) atitikties sertifikatų. Žvakėms rinkitės sojų ar bičių vašką vietoj parafino. Difuzoriams – bealkoholius pagrindus“, – pataria A. Zabulionė.

Mokslininkė taip pat rekomenduoja miegamuosiuose vengti citrinos, eukalipto, stiprių gėlių kvapo, nes jie veikia stimuliuojančiai, gali trikdyti miego fazes. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad vaikų kambaryje nerekomenduojami bet kokie stiprūs kvapai, o darbo zonoje – sunkūs, saldūs kvapai (vanilės, ambros) – jie gali sukelti mieguistumą ir mažinti budrumą.

„Saugiam naudojimui labai svarbus vėdinimas. Kvapas turi būti foninis, o ne užgožiantis gryną orą. Nevalia naudoti kvapų 24/7. Leiskite uoslės receptoriams pailsėti, kad išvengtumėte „uoslės nuovargio“. Pagrindinė taisyklė – jei įėję į kambarį iškart užuodžiate naudojamą kvapą – jo per daug“, – pabrėžia A. Zabulionė.