Statant „Rail Baltica“ Pasvalio rajone bus kliaujamasi lenkų išmintimi

Jau dabar prognozuojama, kad iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskirs kaip daugiausiai panaudojantys vietinio dolomito bei susidoroję su dar didesniu iššūkiu - karstines įgriuvas šiaurės Lietuvoje reiks užpildyti įvairiu gruntu rašoma Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pranešime žiniasklaidai.

Įdiegti realiai pritaikomus mokslinius sprendimus be galo svarbu – greitaeigių traukinių vėžė negali nusėsti nė milimetro, o karstinių įgriuvų rizika Pasvalio rajone turi būti suvaldyta. „Mes, geotechnikai, darbų prasmę visuomenei norėtume aiškinti itin paprastai – pabandykime „Rail Baltica“ vėžę nuo Mockavos per Kauną ir Jonavą link Pasvalio uždėti ant Lietuvos gamtinio karkaso – kur slypi didžiausi pavojai, o gal turime ir savų pranašumų“, – teigia Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Saulius Gadeikis.

Yra apskaičiuota, kad 1 km geležinkelio reikia 9 tūkst. tonų skaldos. Būtent lietuviškas dolomitas turėtų atsidurti po vėže. Dolomitas – vidutinio kietumo karbonatinė uoliena, todėl ji tinkama vėžei, kuri turi šiek tiek vibruoti. Dolomito atodangų Lietuvoje yra Apaščios, Kruojos, Lėvens, Mūšos, Nemunėlio, Švėtės, Tatulos krantuose. Šios uolienos sugeria labai mažai drėgmės, todėl naudojama skaldai ar cemento gamybai. Šiaurės Lietuvoje devono dolomitai slūgso po nestora kvartero nuogulų danga, todėl į „Rail Baltica“ jį bus nesunku atvežti ir todėl bus išvengta didesnio anglies dvideginio išsiskyrimo. Tarptautiniuose simpoziumuose šis „niuansas“ minimas kaip natūralus Lietuvos gamtinis pranašumas.

Lietuvoje dolomito išteklių yra apie 295 mln. kubinių metrų, 2022 m. išgauta apie 2,7 mln. kubinių metrų.

Kur kas didesni geotechniniai iššūkiai laukia klojant trasą Pasvalio rajone, kur vyrauja aktyvūs karstiniai procesai. Pasak Vaido Marčiulaičio „Menard Sp.z.o.o.“ Baltijos regiono direktoriaus, bus bandoma pritaikyti Lenkijos patirtį. „Menard Sp.z.o.o.“ daugelį metų vykdo karstinės kilmės ir po kasybos veiklų susidariusių ertmių injekcinio užpildymo projektus. Praėjusiais metais pirmieji projektai buvo įgyvendinti ir Pasvalio rajone, pastatytame vėjo elektrinių parke, įrengiant vėjo jėgainių pamatus, buvo suprojektuotas ir įrengtas karstinių tuštumų užpildymas iki 30 m gylio. Prieš pradedant darbus atlikti geofiziniai ir inžineriniai geologiniai tyrimai nustatė karstines anomalijas po visais suplanuotais pamatais. Šios ertmės susiformavusios dėl ilgalaikių karstinių procesų – uolienų tirpimo veikiant paviršiniams ir požeminiams vandenims.

Vienas dažniausiai taikomų pagrindo stabilizavimo metodų, esant požeminėms ertmėms, yra gręžininė injekcija. Ji naudojama užpildyti dideliame gylyje esančias karstines tuštumas, kurios yra už tradicinių pamatų įrengimo metodų ribų. Tai daroma specialiais technologiniai gręžiniais į ertmes leidžiant injekcinę medžiagą – skiedinį . Bus gręžiama iki projektinio gylio, tuomet įleidžiamas plieninis injekcinis vamzdis, skirtas užpildui įleisti. Injekcija atliekama principu „iš apačios į viršų“, o darbai tęsiami tol, kol gruntas visiškai nustoja absorbuoti skiedinį – tai turi pasireikšti savaiminiu skiedinio ištekėjimu iš gręžinio.

Parenkant injekcijos metodą atsižvelgiama į vietines geologines sąlygas, ertmės kilmę ir grunto savybes. Taikomi du pagrindiniai būdai. Gravitacinis metodas – skirtas laisvoms, lengvai užpildomoms ertmėms. Skiedinys tuomet leidžiamas minimaliu slėgiu, leidžiančiu jam tolygiai tekėti. Kitas būdas – slėginis, naudojamas susilpnėjusioms zonoms ir mažesnėms, sudėtingos formos ertmėms.

Degraduotų geologinių sluoksnių užpildymui naudojami savaime kietėjantys receptiniai mišiniai. Jie gali būti ruošti tiesiog statybvietėje mechaniniu maišytuvu arba atvežami betonvežiais.

Jau dabar mokslininkų konferencijoje teigiama, kad „Rail Baltica“ statybos vers pasitempti šalies geotechnikų mokslininkų potencialą – bus bandoma pritaikyti vokiečių , prancūzų ar olandų patirtį. Būtent Nyderlanduose kai kur gruntai silpni, grimztantys, todėl be jų patirties nė iš vietos.

Beje, iššūkių turi ir kaimynai latviai – jiems tiltą teks permesti per Dauguvą, o Bauskės apylinkėse irgi yra karstinių tuštumų.