Tyrime, paskelbtame žurnale „Antiquity“, mokslininkai ištyrė 22 žmonių DNR, paimtą iš penkių kapaviečių, esančių Kaitneso grafystėje ir Orknio salose Škotijos šiaurėje. Kapai buvo naudojami tarp 3800 ir 3200 m. pr. m. e. – kai priešistorinė Škotija perėjo nuo maisto rinkimo prie žemdirbystės.
Tačiau kadangi žmonių palaikai šiose akmens amžiaus kapavietėse per beveik 6000 metų buvo išsibarstę, sumaišyti ir suirę, archeologai nedaug žinojo apie socialinius santykius neolito laikotarpio Škotijoje.
Dabar pasitelkę senovinės DNR analizę, mokslininkai sugebėjo iškelti ir atsakyti į klausimus apie giminystės ryšius šiuo laikotarpiu. „Pavyzdžiui – kiek dažnai kapai buvo naudojami artimų genetinių giminaičių palaikų laidojimui? Kiek dažnai asmenys buvo atrenkami laidojimui dėl to, kad buvo susiję pagal vyriškąją liniją?“, – teigė tyrimo bendraautorius, Jungtinės Karalystės Niukaslio universiteto archeologas Chrisas Fowleris.
Susiję straipsniai
Kapuose mokslininkai aptiko artimus genetinius giminaičius, kurie visi buvo susiję vyriškosios linijos ryšiais. Dviejuose kapuose buvo palaidotos tėvo ir sūnaus poros, o viename – broliai. Dviejuose gretimuose kapuose rasta pusbrolių arba tėvo brolio ir sūnėno porų. O viename kape – esančiame Škotijos šiaurės rytuose, prie Loch Kaldero ežero – buvo rasti vieninteliai iki šiol žinomi įrodymai, kad neolito laikotarpio Škotijoje kartu buvo palaidoti tėvas, sūnus ir anūkas.
„Neįtikėtina, kad praėjus daugiau nei 5000 metų po to, kai šie žmonės buvo palaidoti šiose kapavietėse, mes sugebėjome atkurti, kaip jie buvo susiję tarpusavyje, analizuodami senovės DNR, – sako pagrindinė tyrimo autorė, Velso Kardifo universiteto archeologė Vicki Cummings. – Šis tyrimas rodo, kad šiuos paminklus statę žmonės ypatingą dėmesį skyrė vyriškajai linijai.“
Moterų skeletai, kuriuos tyrė mokslininkai, nerodė jokių artimų ryšių. Pavyzdžiui, kapuose nebuvo motinos ir dukters ar seserų porų, o artimiausias genetinis ryšys tarp bet kurių dviejų moterų buvo penktojo laipsnio – o tai prilygsta pirmos eilės pusbroliams.
Tačiau dvi moterys, palaidotos kapuose Orknio saloje, buvo genetiškai susijusios su vyrais, palaidotais kapuose žemyninėje dalyje.
Nors ekspertai jau seniai manė, kad šio regiono neolito laikotarpio gyventojai būrėsi pagal vyriškąją giminystės liniją, naujasis tyrimas tai patvirtina.
„Šie rezultatai atitinka aiškinimą, kad šiame regione buvo laikomasi patrilinealinės giminystės, – teigia V. Cummings. – Neolito kultūrą į Britaniją atnešusiems žmonėms šis socialinis ryšys galėjo būti toks pat svarbus kaip puodai, karvės ir kirviai.“
Parengta pagal „Live Science“.