Atlikus eksperimentus Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Čekijoje, tyrėjai nustatė, kad miesto paukščiai greičiau išsigąsdavo, kai link jų artinosi moteris. Jie leisdavo vyrams priartėti vidutiniškai maždaug vienu metru arčiau, prieš nuskrisdami ar pasitraukdami.
„Kaip moteris, dirbanti šioje srityje, buvau nustebinta, kad paukščiai į mus reagavo skirtingai, – sako ekologė Yanina Benedetti iš Prahos Čekijos gyvybės mokslų universiteto. – Daugelyje elgsenos tyrimų daroma prielaida, kad žmogus stebėtojas yra neutralus, tačiau mūsų tyrime tai nepasitvirtino miesto paukščių atveju.“
Juodieji strazdai, liepsnelės, varnėnai, kikiliai, varnos, žvirbliai, šarkos, antys, kėkštai, geniai – rūšis, atrodo, neturėjo reikšmės. Visi jie pademonstravo palankumą vyrams.
Susiję straipsniai
„Tai galbūt įdomiausia mūsų tyrimo dalis, – sako biologas Federico Morelli iš Turino universiteto Italijoje. – Mes nustatėme reiškinį, bet tikrai nežinome, kodėl.“
Žmonės ir paukščiai Europoje gyvena greta jau dešimtis tūkstančių metų, ir ilgą laiką mokslininkai manė, kad tolimame praeityje vyrai buvo medžiotojai, o moterys – rinkėjos. Jeigu taip ir buvo, kodėl tuomet Europos paukščiai atrodė mažiau atsargūs ir labiau tolerantiški vyrams? Ar įmanoma, kad senovės moterys dažniau medžiojo šiuos mažesnius grobius?
„Aš visiškai tikiu mūsų rezultatais, kad miesto paukščiai reaguoja skirtingai priklausomai nuo prie jų artėjančio žmogaus lyties, tačiau šiuo metu negaliu to paaiškinti, – sako gamtosaugininkas biologas Danielis Blumsteinas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. – Mes tiesiog dar neturime įtikinamo paaiškinimo.“
Šiuo metu galime tik spėlioti. Tyrėjai net nežino, kaip paukščiai atskiria žmogaus biologinę ir (arba) socialinę lytį.
A. Rutkausko nuotr.
Tyrime buvo lyginami vyrai ir moterys, tačiau neaišku, ar paukščiai reaguoja į fiziologinius skirtumus tarp lyčių, ar į su lytimi susijusius signalus. Tačiau mokslininkai bandė kuo labiau sumažinti išvaizdos ir priartėjimo būdo skirtumus.
Kiekvieno stebėjimo metu paukščio link artėjo vyras ir moteris, kurie buvo maždaug vienodo ūgio ir apsirengę tokiomis pačiomis spalvomis. Jie taip pat paeiliui keisdavosi, kas artėdavo pirmiau. Kiekvienas stebėtojas eidavo link paukščio tiesia linija, normaliu ir pastoviu greičiu. Jų galvos ir akys turėjo būti nukreiptos į paukštį, be jokių sukiojimųsi į šalis. Moterys stebėtojos nedalyvavo tyrime menstruacijų metu, o jei turėjo ilgus plaukus, juos turėjo susegti.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 2000 priartėjimų, apimančių iš viso 37 paukščių rūšis. Atrodė, kad paukščiai pastebėdavo subtilius skirtumus tarp artėjančių žmonių.
„Miestų paukščiai aiškiai reaguoja į subtilius signalus, kurių žmonės lengvai nepastebi, – sako Y. Benedetti. – Tolesniuose tyrimuose dėmesys galėtų būti sutelktas į atskirus veiksnius, pavyzdžiui, judėjimo modelius, kvapinius signalus ar fizines savybes, juos tiriant atskirai, o ne grupuojant pagal stebėtojo lytį. Toks požiūris padėtų nustatyti konkrečius signalus, kuriuos paukščiai sugeba užfiksuoti.“
A. Rutkausko nuotr.
Anksčiau manyta, kad paukščiai neturi labai geros uoslės, tačiau naujausi duomenys paneigė šią nuomonę. Pasirodo, daugelis paukščių turi galingą uoslės sistemą. Taigi, įmanoma, kad jie „uodžia“ artėjančio žmogaus lyties skirtumus.
Pavyzdžiui, žinoma, kad laboratorinės pelės yra jautrios skirtingiems vyrų ir moterų kvapams. Šiek tiek daugiau nei prieš dešimt metų mokslininkai atrado, kad šie graužikai patiria didesnį stresą, kai juos liečia vyrai.
Panašios streso reakcijos į vyrišką lytį taip pat buvo pastebėtos tarp naminių gyvūnų – tokių kaip arkliai ir karvės – bei nelaisvėje laikomų gyvūnų, įskaitant beždžiones.
Šis naujas tyrimas su paukščiais yra vienas iš geriausių iki šiol turimų įrodymų, kad panašus elgesys pasitaiko ir gamtoje. Tačiau jo rezultatas pasirodė esąs visiškai priešingas.
A. Rutkausko nuotr.
„Šis tyrimas parodo, kaip gyvūnai miestuose „mato“ žmones, o tai turi reikšmės miesto ekologijai ir lygybei moksle“, – sako Y. Benedetti.
O paukščių stebėtojai miesto parke gali manyti, kad jie yra vieninteliai, kurie ką nors stebi – tačiau taip manydami jie stipriai klysta, juokauja „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „People and Nature“.