Birželio 5 d. pilotas bandytojas Jim „Clue“ Less išskrido lėktuvu iš Edwardso oro pajėgų bazės Kalifornijoje ir atliko 81 minučių trukmės skrydį pirmyn ir atgal, pranešė NASA. Per tą laiką „X-59“ pasiekė 1,1 macho greitį – 1147 km/h – 43 400 pėdų (13 200 metrų) aukštyje.
Tačiau nepaisant šio svarbaus bandymo sėkmės, orlaivio „tylios“ viršgarsinės savybės vis dar nėra aiškiai apibrėžtos. Šio skrydžio metu „X-59“ lydėjo naikintuvas „F-15“, kurio galingas viršgarsinis sprogimas užgožė „X-59“ keliamą triukšmą. Vėliau šiais metais planuojami tolesni bandymai geriau parodys eksperimentinio orlaivio pažangą triukšmo mažinimo srityje.
Barjerų įveikimas
Pirmasis pasaulyje viršgarsinis skrydis įvyko 1947 m., kai JAV oro pajėgų pilotas bandytojas Charlesas „Chuck“ Yeageris skrido lėktuvu „Bell X-1“ virš Kalifornijos Mohavių dykumos. Ch. Yeageris pasiekė 1,06 macho greitį, atverdamas naujas galimybes aviacijoje, tačiau nebūtinai komerciniams skrydžiams.
Susiję straipsniai
„Mes visada juokaujame, kad „X-1“ sulaužė garso barjerą, o dabar bandome jį sutaisyti“, – 2023 m. BBC sakė NASA projekto „Low Boom Flight Demonstrator“ vadovė Catherine Bahm, prižiūrinti „X-59“ kūrimą.
Kai lėktuvas juda į priekį, jis stumia į šoną priešais esančias oro molekules. Dėl to oras vibruoja, sukuriant garso bangas, kurios sklinda nuo orlaivio kaip laivo paliekamas pėdsakas. Kai orlaivis įveikia garso barjerą, oro slėgio bangos už jo suspaudžiamos ir susidaro smūginė banga, kuri išskiria energiją kaip griausmingą garsinį sprogimą.
Garsinis sprogimas gali viršyti 110 decibelų – tai toks pat garsas, kaip pilnai veikiančios plieno gamyklos, ir viršija ribą, kurią pasiekus dauguma žmonių jaučia ausų skausmą. Žinoma, kad garso sprogimai netgi gali sugadinti turtą – pavyzdžiui, sudaužyti langus. Dėl šios priežasties 1973 m. Federalinė aviacijos administracija uždraudė nekariniams orlaiviams viršyti garso barjerą virš JAV teritorijos.
Nors „Air France“ ir „British Airways“ lėktuvas „Concorde“, kuris nuo 1976 iki 2003 m. skraidė tarp Londono ar Paryžiaus ir Niujorko, buvo pirmasis komercinis viršgarsinis skrydis pasaulyje, šis orlaivis galėjo skristi tik todėl, kad garso barjerą peržengdavo virš Atlanto vandenyno. Galiausiai jo eksploatacija buvo nutraukta po to, kai vienas lėktuvas sudužo pakildamas iš Prancūzijos Charleso de Gaulle oro uosto, ir žuvo visi keleiviai.
„X-59“ itin ilgas ir siauras nosies profilis suprojektuotas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas jo sukeliamo garso sprogimo bangos poveikis. Lėktuvas, sukuriantis tylesnį garso sprogimą, leistų vykdyti greitesnius nei garso greitis komercinius vidaus skrydžius virš sausumos. Tai reikštų, kad keleiviai, pavyzdžiui, galėtų nuvykti iš Los Andželo į Niujorką per mažiau nei tris valandas (palyginti su dabartiniu penkių–šešių valandų skrydžio trukme). Tačiau NASA dar nepateikė informacijos apie tai, kiek decibelų sukėlė pirmasis „X-59“ garso sprogimas.
Be komercinių galimybių, tylus viršgarsinis skrydis turi akivaizdžių karinių pritaikymų – nes jis leidžia slaptas misijas vykdyti žymiai nepastebimiau. NASA planuoja artimiausiomis savaitėmis surengti pirmąjį „X-59“ bandomąjį skrydį „misijos sąlygomis“, kurio metu bus pasiektas 1,4 macho greitis maždaug 55 000 pėdų (17 000 m) aukštyje, rašo „Live Science“.