Šiame tyrime, paskelbtame žurnale „Reproductive Biology and Endocrinology“, buvo analizuojami daugiau nei 15 000 spermos donorų iš Danijos ir JAV (konkrečiai iš Floridos valstijos) spermos mėginiai. Abejoms populiacijoms mokslininkai nustatė nuoseklų modelį: didžiausias progresyviai judančių spermatozoidų – t. y. spermatozoidų, galinčių efektyviai plaukti tiesia linija – kiekis buvo birželio ir liepos mėnesiais, o mažiausias – gruodžio ir sausio mėnesiais.
Pastebėję šį dėsningumą, „susimąstėme, ar vyrai turėtų daugiau galimybių būti priimti kaip [spermos] donorai, jei kreiptųsi vasarą, – sako tyrimo bendraautorius, Mančesterio universiteto (JAV) andrologijos profesorius Allanas Pacey. - Plačiau žiūrint, tai taip pat gali reikšti, kad Danijos ir Floridos poroms, norinčioms susilaukti vaiko, vasarą gali sektis geriau. Bet tai tik teorija.“
Urologas ir Sent Luiso „Silber Infertility Center“ direktorius dr. Shermanas Silberis, kuris nedalyvavo tyrime, nemano, kad sezoniniai spermos judrumo pokyčiai gali turėti įtakos realiam vaisingumui. Šiame tyrime nurodyti skirtumai yra „labai, labai maži“ ir „biologiškai neturi jokios reikšmės“, sakė jis.
Susiję straipsniai
Gyvenimo būdo įtaka ar evoliucijos reliktas?
Siekdami ištirti spermos kokybės pokyčius laikui bėgant, mokslininkai ištyrė 15 581 vyro, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 45 metų, spermos mėginius. Šie vyrai kreipėsi dėl spermos donorystės 2018–2024 m. Mėginiai buvo surinkti keturiuose Danijos miestuose – Orhuse, Olborge, Odense ir Kopenhagoje – bei Orlande, Floridoje.
Tyrėjų komanda naudojo kompiuterizuotą spermos analizę, kad išmatuotų spermos tūrį, spermatozoidų koncentraciją ir progresyviai judančių spermatozoidų skaičių kiekviename mėginyje. Progresyviai judantys spermatozoidai plaukia tiesiomis linijomis arba dideliais apskritimais, o neprogresyviai judantys spermatozoidai juda siaurais apskritimais, bet neplaukia į priekį.
Kadangi spermos vystymasis organizme trunka apie 74 dienas, mokslininkai taip pat tyrė, ar temperatūra savaitėmis iki ejakuliacijos gali turėti įtakos spermos kokybei. Tačiau jie nerado pakankamai įrodymų, kad temperatūra ejakuliacijos metu ar prieš du mėnesius turėtų kokį nors išmatuojamą ryšį su spermos kokybe.
Tačiau mokslininkai iškėlė hipotezę, kad temperatūra gali netiesiogiai daryti įtaką spermos kokybei, veikdama gyvenimo būdo veiksnius, kurie, kaip žinoma, daro įtaką spermos kokybei.
„Tai, kad sezoninis poveikis išliko, kai atsižvelgėme į aplinkos temperatūrą, leido mums manyti, kad kiti gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali būti svarbūs, – sako A. Pacey. - Tai gali apimti mitybą, fizinį aktyvumą, buvimą saulėje. Tačiau mes šių dalykų nematavome, todėl galime tik spėlioti.“
Sh. Silberis mano, kad šis sezoninis modelis gali būti evoliucijos liekana. Daugelio vidutinio klimato zonoje gyvenančių gyvūnų reprodukcija yra suderinta taip, kad palikuonys gimtų pavasarį, kai sąlygos yra palankesnės, o išteklių – gausiau. Jei spermos kokybė pasiekia aukščiausią lygį vasarą, toks laiko sutapimas galėtų padidinti pavasario gimimų tikimybę. Tačiau, kaip teigia Sh. Silberis, žmonėms šis sezoninis poveikis greičiausiai yra silpnesnis, nes jie prisitaikė gerai išgyventi žiemą.
Skirtingi tyrimai, skirtingos tendencijos
Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo pranešta apie sezoninius spermos kokybės pokyčius, tačiau užfiksuoti modeliai buvo nenuoseklūs. Kai kuriuose tyrimuose, įskaitant tyrimą iš Italijos, taip pat buvo nustatytas didžiausias spermos judrumas vasarą, o tai atitinka naujus duomenis.
Tačiau kituose tyrimuose buvo pranešta apie priešingą tendenciją. Pavyzdžiui, didelio masto analizė, apimanti daugiau nei 21 000 spermos mėginių iš pietų Kinijos, parodė, kad spermos judrumas pasiekia aukščiausią lygį vėlyvą žiemą ir mažėja vasaros mėnesiais. Šių tyrimų skirtumai rodo, kad regioniniai gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūros, drėgmės ar socialinio elgesio skirtumai, gali lemti, kaip spermos kokybė kinta laikui bėgant, skelbiama naujajame straipsnyje.
Be sezoninių svyravimų, naujasis tyrimas nustatė stiprų ryšį tarp spermos kokybės ir amžiaus. Spermos judrumas buvo didžiausias tarp 30-ies metų vyrų, o mažesnis – tarp jaunesnių nei 25 metų ir vyresnių nei 40 metų vyrų.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad 2019–2022 m. Danijoje smarkiai pablogėjo spermos kokybė, o 2023 m. ji vėl pagerėjo – tai galbūt atspindi gyvenimo būdo pokyčius per COVID-19 pandemiją. Pavyzdžiui, karantino priemonės pakeitė visuomenės darbo įpročius, mitybą ir fizinio aktyvumo lygį, o ankstesni tyrimai rodo, kad kiekvienas iš šių veiksnių gali turėti įtakos spermatozoidų judrumui.
Tuo tarpu Orlande spermos kokybė nuo 2018 iki 2024 m. palaipsniui gerėjo – tai tendencija, kurios priežastys lieka neaiškios ir kurią reikia toliau tirti, pažymėjo tyrimo autoriai.
Parengta pagal „Live Science“.