„Tai šviesos reiškinys, kurį galima pastebėti gana dažnai, jei atidžiai stebėsite“, – sako Norvegijos meteorologijos instituto meteorologas bei mokslininkas Andersas Doksæteris Sivle’as. Šis žiedas vadinamas halu ir per visą istoriją buvo laikomas oro permainų ženklu.
„Toks halas beveik visada susidaro dėl specialios rūšies debesų, vadinamų cirrostratus“, – aiškina tyrėjas. Cirrostratus debesys sudaro ploną sluoksnį aukštai atmosferoje, paprastai apie 5 000–10 000 metrų virš žemės. Ir net karščiausią vasaros mėnesį, kai termometras balkone perkopia 30 laipsnių padalą, temperatūra tame aukštyje būtų žemiau nulio.
Dėl to šiuose debesyse nėra skysto vandens. Vietoj to jie susideda iš ledo kristalų.
Kai Saulės šviesa patenka ant ledo kristalų, įvyksta kažkas panašaus į tai, kas vyksta vaivorykštėje.„Šviesoje yra visos vaivorykštės spalvos. Taigi, kai ji patenka ant ledo kristalo, ji suskaidoma į atskiras spalvas“, – aiškina A. D. Sivle’as.
Bet vaivorykštė susidaro, kai Saulės spinduliai patenka ant žemiau, prie žemės esančių vandens lašelių – o halas susidaro, kai Saulės spinduliai patenka ant šių dideliame aukštyje esančių ledo kristalų.
„Halo spalvas pastebėti nėra ypač lengva. Tačiau galbūt pavyks įžvelgti, kad viduje jis raudonas, o išorėje – violetinis“, – teigia mokslininkas.
Be to, Saulės halai iš tiesų gali būti ženklas, kad netrukus gali lyti lietus ar snigti. Taip yra todėl, kad cirrostratus debesys dažnai žymi oro fronto pradžią. „ Tai šiek tiek sudėtingiau, bet tai klasikinis senas orų pokyčių ženklas. Jei matote žiedą aplink Saulę, per artimiausias 12 valandų galite tikėtis kritulių“, – sako A. D. Sivle’as.
Susiję straipsniai
Aukštai danguje esantys ledo kristalai taip pat gali sukurti kitus šviesos reiškinius. Pavyzdžiui, jei dideliame aukštyje vėjas silpnas, abiejose saulės pusėse gali atsirasti ryškios dėmės, vadinamos Saulės šunimis. O saulėtekio ar saulėlydžio metu ledo kristalai gali laužyti šviesą taip, kad virš ir po Saule susidaro saulės stulpai.
„Kai Saulės spinduliai susiduria su ore esančiomis dalelėmis – pavyzdžiui, vandens lašeliais, dulkėmis ir ledo kristalais – susidaro įvairūs reiškiniai, tokie kaip vaivorykštės, šviesos aureolės ar visa eilė kitų reiškinių“, – sako tyrėjas.
Parengta pagal „Science Norway“.



