Senoviniame urve – ryškūs paslaptingo moterų kulto pėdsakai

2026 m. rugsėjo 5 d. 16:40
Lrytas.lt
Rytų Ispanijoje esantis urvas atskleidžia naujų užuominų apie ritualinį romėnų moterų gyvenimą – archeologai požeminėje šventovėje užfiksavo daugiau nei 120 užrašų lotynų kalba, o tai yra didžiausias žinomas skaičius visoje Romos imperijoje. Penkiuose iš šių užrašų minima iki šiol nežinoma deivė, vadinama tiesiog „Ponia“.
Daugiau nuotraukų (3)
Mokslininkai šias užrašus aptiko 2026 m. vykdydami kasinėjimus Cova de les Dones (Moterų urve), esančiame netoli Valensijos, Ispanijos rytinėje pakrantėje. Šis atradimas žymiai padidina žinomų šioje vietovėje rastų užrašų skaičių - palyginti su 15, kurie buvo užfiksuoti 2024 m. Užrašai daugiausia datuojami I ir II mūsų eros amžiais, ir buvo rasti ant gilaus urvo, kurį mokslininkai vadina „Romos šventykla“, sienų ir lubų.
„Tai, kad tekstai sutelkti konkrečioje ir ribotoje urvo vietoje, toli nuo įėjimo, patvirtina, kad tai buvo organizuotas kultas“, – teigia archeologas ir speleologas iš Sevilijos nacionalinio nuotolinio mokymo universiteto Ispanijoje Sergio García-Dilsas.
Mokslininkai mano, kad urve vyko kultas, skirtas paslaptingai deivei, kurią garbintojai vadino Domina („Ponia“ arba „Valdovė“).
Kas buvo „Ponia“?
Naujosios įrašai šiek tiek atskleidžia paslaptingos deivės tapatybę. Penki iš 120 įrašų mini „Domina“, o trijuose iš jų minimas vardas „Malaci“, kas gali būti deivės epitetas.
Ši deivė pasižymėjo specifiniu aspektu, galbūt susijusiu su vandeniu, kurio galutinį aiškinimą šiuo metu bandoma nustatyti, teigia Ispanijos Saragosos universiteto senovės istorijos profesorė Silvia Alfayé.
 Užrašų fragmentas.<br> Alikantės universiteto nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
 Užrašų fragmentas.
 Alikantės universiteto nuotr.
Romėniškosios šventyklos salėje, esančioje urve, yra nedideli natūralūs baseinai, vadinami gours, kuriuose kaupiasi požeminis vanduo. Atrodo, kad lankytojai į šiuos baseinus dėdavo aukas, tačiau ar jos buvo skirtos „Poniai“, ar kitoms dievybėms, lieka paslaptis.
Kulto įrodymai
Tyrėjai urve taip pat rado taurės formos indus, du žiedus, apyrankę, keramikos fragmentus, augalų liekanas ir kitą archeologinę medžiagą, rodančią, kad moterys kulto ritualuose atliko aktyvų vaidmenį.
Keliuose užrašuose yra moteriškų vardų, o archeologai rado daug verpstukų, kas siejama su tekstilės gamyba, kuri dažnai buvo siejama su senovės moterimis. Užrašų ir artefaktų derinys leidžia manyti, kad moterys galėjo tiesiogiai dalyvauti urve vykusiose apeigose ar aukojimuose.
 Cova de les Dones romėnų šventyklos salės vaizdas.<br> Alikantės universiteto nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
 Cova de les Dones romėnų šventyklos salės vaizdas.
 Alikantės universiteto nuotr.
Dar liko iššifruoti daugiau užrašų, kurie gali atskleisti papildomos informacijos apie paslaptingą deivę ir jos garbintojus.
Nauji radiniai suteikia daugiau užuominų apie senovės veiklą Cova de les Dones urve, kurio istorija yra kur kas senesnė. Anksčiau archeologai šiame urve buvo identifikavę daugiau nei 100 paleolito laikotarpio tapybos kūrinių ir graviūrų, kurių kai kurie datuojami daugiau nei 24 000 metų.
„Kiekvienas naujas atradimas leidžia manyti, kad Cova de les Dones buvo svarbus orientyras žmonių grupėms, kurios tūkstantmečius gyveno šioje teritorijoje - galbūt dėl nuolatinio vandens buvimo, požeminio kraštovaizdžio ypatumų ar lengvos prieigos“, – teigia projekto koordinatoriai.
Parengta pagal „Live Science“.
archeologijaantropologijakultas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.