Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Atherosclerosis“, nagrinėjama liga, vadinama ksantelazma – kai aplink akis atsiranda geltonos dėmės. Šios dėmės susiformuoja, kai imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, prisipildo cholesterolio ir kitų riebalų. Ši liga dažnai (bet ne visada) taip pat siejama su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje.
Kadangi riebalų sankaupos taip pat vaidina vaidmenį aterosklerozės procese, Stenfordo universiteto mokslininkai ėmėsi hipotezės, kad tarp šių reiškinių gali būti ryšys.
„Keletas tyrimų patvirtino ryšį tarp ksantelazmos ir padidėjusios širdies bei kraujagyslių ligų rizikos, o kiti mokslininkai teigia, kad, atsižvelgiant į tradicinius rizikos veiksnius, tai gali nebūti savarankiškas rizikos veiksnys, – publikuotame straipsnyje rašo Stenfordo universiteto oftalmologijos tyrėja Negin Yavari ir jos kolegos. – Kadangi tyrimai toliau siekia išsiaiškinti ryšį tarp ksantelazmos ir širdies bei smegenų kraujagyslių rizikos veiksnių, mes siekėme įvertinti ksantelazmos ir didelių širdies bei smegenų kraujagyslių įvykių sąsają didelėje tiriamųjų populiacijoje.“
Susiję straipsniai
Tyrime buvo analizuojami 17 925 žmonių, kuriems buvo diagnozuota ksantelazma, sveikatos duomenys ir tokio paties skaičiaus atitinkamų kontrolinės grupės dalyvių – žmonių, sergančių presbiopija (sąlyga, dėl kurios atsiranda toliaregystė), kurie buvo atrinkti todėl, kad jiems buvo atliktas akių tyrimas, užtikrinantis, jog kontrolinės grupės dalyviai neturėjo ksantelazmos.
Per pirmuosius duomenų rinkimo metus 1 procentas žmonių, sergančių ksantelazma (178 pacientai), patyrė širdies smūgį (miokardo infarktą)– palyginti su 0,35 procento (arba 63) kontrolinės grupės dalyvių. Insultų atveju atitinkami skaičiai buvo 0,95 proc. ir 0,3 proc., o praeinančio išeminio priepuolio (TIA) arba „mini-insulto“ atveju – 0,6 proc. ir 0,19 proc.
Visi šie procentiniai dydžiai yra nedideli, tačiau ksantelazmos grupėje rizika buvo kelis kartus didesnė. Laikui bėgant skirtumas tarp abiejų grupių šiek tiek sumažėjo, tačiau po 5 ir 10 metų rizika tiems, kurie turėjo ksantelazmą, vis dar buvo žymiai didesnė.
Šių širdies sutrikimų dažnis ksantelazmos grupėje buvo panašus nepriklausomai nuo to, ar pacientai turėjo neįprastai aukštą riebalų kiekį kraujyje, ar ne – tai rodo, kad tai nėra vienintelis veikiantis veiksnys.
Nors blyškios, išsipūtusios dėmės, būdingos ksantelazmai, pačios savaime laikomos nekenksmingomis, šie tyrimų rezultatai yra dar vienas įrodymas, kad jos gali reikšti kažką kita, o galbūt ir būsimas širdies bei kraujagyslių ligų problemas.
„Dauguma pacientų, sergančių ksantelazma, kreipiasi į dermatologus dėl kosmetinių priežasčių, nors jie gali turėti nediagnozuotų ar nekontroliuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kurie prisideda prie šio padidėjusio pavojaus“– rašo mokslininkai.
Nėra jokių požymių, kad pačios dėmės ant akių vokų sukelia infarktus ar insultus, tačiau mokslininkai siūlo, kad ateityje žmonės, sergantys ksantelazma, galėtų būti tikrinami dėl bet kokių ankstyvų širdies sveikatos problemų.
Ksanelazmos dėmės gydytojams lengvai pastebimos ir, bent jau šiems žmonėms, gali būti naudingas įspėjamasis ženklas, leidžiantis laiku imtis gyvenimo būdo pokyčių ar pradėti vartoti vaistus.
Ateityje atliekami tyrimai galėtų išsamiau išnagrinėti priežastis, kodėl žmonėms, sergantiems ksantelazma, kyla tokia didelė infarktų ir insulto rizika – ir galiausiai suteikti mokslininkams geresnį supratimą apie šių problemų vystymąsi.
„Reguliari pirminės sveikatos priežiūros gydytojų stebėsena ir priežiūra gali padėti įgyvendinti prevencines priemones, pavyzdžiui, gyvenimo būdo pokyčius, gydymą lipemiją mažinančiais vaistais ir hipertenzijos [aukšto kraujospūdžio] kontrolę , – rašo tyrėjai. – Taigi, mūsų tyrimo rezultatai pabrėžia, kaip svarbu anksti įvertinti pacientus, sergančius ksantelazma, siekiant nustatyti ir kontroliuoti jų pagrindines sistemines ligas, taip padedant užkirsti kelią galimiems širdies ir smegenų kraujagyslių sutrikimams.“
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Atherosclerosis“. Parengta pagal „Science Alert“.