Toks pasaulinio lygio mokslo renginys Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Jame planuojama sulaukti apie 600 dalyvių iš viso pasaulio.
„LHCb savaitė – ne tik mokslinė konferencija, bet ir strateginis susitikimas, kuriame formuojami tyrimų prioritetai, koordinuojamos institucijų atsakomybės ir užtikrinama, kad šis tarptautinis eksperimentas judėtų viena kryptimi“, – pranešime cituojamas VU fizikas, „LHCb Vilnius“ grupės vadovas Mindaugas Šarpis.
Penkių dienų trukmės mokslinėje konferencijoje bus aptariami Lietuvos technologijų ir mokslo pasiekimai, aukštųjų technologijų pažanga bei plėtra.
Susiję straipsniai
Konferencijoje taip pat vyks paralelinės sesijos, darbo grupių susitikimai, specializuotos paskaitos bei diskusijos apie detektorių veikimą, duomenų apdorojimą, programinę įrangą, fizikos analizes, eksperimentų atnaujinimus ir ateities planus.
LHCb yra vienas iš pagrindinių eksperimentų CERN. Jo tikslas – atsakyti į vieną fundamentaliausių šiuolaikinės fizikos klausimų: kodėl mūsų visatoje dominuoja materija, nors pagal teorijas po Didžiojo sprogimo turėjo susidaryti beveik vienodi materijos ir antimaterijos kiekiai. Tai pasaulinio masto pastangos suprasti pačią visatos sandarą, materijos prigimtį ir fizikos dėsnių ribas.
„Tokių renginių metu skaitomi pranešimai ir vykstančios diskusijos leidžia pamatyti ne tik galutinius mokslinius rezultatus, bet ir patį mokslo kūrimo procesą: kaip formuluojami klausimai, kaip vertinami duomenys, kaip planuojami detektorių atnaujinimai, kaip priimami sprendimai“, – sakė VU profesorius Ramūnas Aleksiejūnas.
LHCb eksperimente dirba apie 2 tūkst. mokslininkų ir dalyvauja apie 120 mokslo institucijų iš viso pasaulio.
VU 2024 metais buvo priimtas kaip oficialus LHCb eksperimento institutas. M. Šarpio vadovaujama „LHCb Vilnius“ grupė prisideda prie naujų detektorių vystymo bei charakterizavimo ir dalelių fizikos duomenų analizės.
Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 metų, šiuo metu siekianti tapti visateise CERN nare.
ELTA (ELTA)