Ką pavyko nustatyti
Japonijos mokslininkai žurnale „Cell Reports“ paskelbtame ilgaamžiškumo tyrime išanalizavo 28 žmonių kraujo mėginius, siekdami išsiaiškinti, kaip itin senyvame amžiuje keičiasi imuninė sistema.
Didžiausią mokslininkų dėmesį patraukė vadinamieji citotoksiniai CD4 T limfocitai (CD4 CTL). Tai palyginti retos imuninės ląstelės, kurios organizme gali atpažinti ir naikinti pakitusias, įskaitant kai kurias vėžines, ląsteles.
Pasak tyrėjų, rezultatai rodo, kad kuo vyresni buvo kai kurie tyrimo dalyviai, tuo didesnę jų imuninių ląstelių dalį sudarė CD4 CTL. Remiantis pateiktais duomenimis, 70–99 metų žmonių grupėje jų dalies mediana siekė 4 proc., tarp šimtamečių – 9,6 proc., o 110 metų ir vyresnių žmonių organizme – jau 17,6 proc.
Susiję straipsniai
Kitaip tariant, itin ilgaamžių žmonių imuninėje sistemoje šių retų ląstelių buvo gerokai daugiau. Tačiau mokslininkams buvo svarbus ne vien jų kiekis. Tyrimas parodė, kad šios ląstelės aktyviai dauginosi, kurdamos genetiškai susijusių ląstelių kopijas – tai procesas, kurį imuninė sistema paprastai pasitelkia reaguodama į tam tikrą grėsmę. Būtent tai leidžia pažvelgti į senėjimą kiek kitaip.
Aptiko įdomų ryšį su vėžiu
Dar viena svarbi detalė išryškėjo mokslininkams atidžiau ištyrus šias imunines ląsteles. Jų receptorių analizė parodė panašumų su ląstelėmis, aptinkamomis sergant plaučių, krūties ir kepenų vėžiu. Įdomu tai, kad nė vienam iš tyrime dalyvavusių šimtamečių šios ligos nebuvo diagnozuotos.
Todėl tyrėjai svarsto, kad šios ląstelės gali padėti imuninei sistemai reaguoti į pavojingus organizmo pokyčius dar ankstyvoje stadijoje. Vis dėlto kol kas tai tik galima sąsaja – tyrimas neįrodo, kad jos apsaugo nuo vėžio ar tiesiogiai lemia ilgaamžiškumą.
Ką tai gali atskleisti apie ilgaamžiškumą
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad senstant organizme daugėja pakitusių ląstelių, tarp jų – senstančių ir galinčių tapti vėžinėmis. Todėl imuninei sistemai tenka vis didesnis vaidmuo jas atpažįstant ir kontroliuojant.
Nauji rezultatai leidžia manyti, kad itin ilgaamžių žmonių organizmas gali būti geriau prisitaikęs prie tokių su amžiumi atsirandančių pokyčių. Užuot vien silpusi, jų imuninė sistema gali ir toliau keistis bei stiprinti tam tikras apsaugines reakcijas.
Būtent toks gebėjimas prisitaikyti, mokslininkų manymu, gali būti viena iš daugelio priežasčių, padedančių kai kuriems žmonėms išlikti sveikesniems ir sulaukti išskirtinai garbaus amžiaus.
Viena iš daugelio priežasčių
Vis dėlto vienos aiškios ilgaamžiškumo priežasties mokslininkai kol kas nėra nustatę, o šis tyrimas galutinio atsakymo taip pat nepateiks. Žmogaus senėjimą veikia daugybė tarpusavyje susijusių procesų – nuo genetikos ir imuninės sistemos veiklos iki medžiagų apykaitos, mikrobiomos bei gyvenimo būdo.
Tai rodo ir kiti šimtamečių tyrimai. Jų kraujyje jau buvo aptiktas 37 baltymų rinkinys, siejamas su lėtesniu biologiniu senėjimu. Tyrėjai tuomet nustatė mažesnio uždegimo, oksidacinio streso ir kitų procesų skirtumų.
Kita tyrimų kryptis dėmesį kreipia į žarnyno mikrobiomą. Ankstesni darbai rodo, kad šimtamečių organizmuose gali būti aptinkama kitokia žarnyno bakterijų įvairovė, siejama su imunine sistema, uždegiminiais procesais ir sveiku senėjimu.
Todėl naujausias tyrimas papildo bendrą vaizdą dar viena galima dėlionės dalimi – itin senyvame amžiuje imuninė sistema gali ne tik silpti, bet ir aktyviai prisitaikyti prie organizme vykstančių pokyčių. Ar būtent šis gebėjimas iš tiesų padeda žmonėms gyventi ilgiau ir iš kur jis atsiranda, dar turės parodyti tolesni tyrimai.
Visgi vis aiškiau matyti, kad žmogaus biologinė riba egzistuoja. Net ir išsprendus dalį senėjimo problemų, organizme lieka procesų, kurie ilgainiui gali apriboti gyvenimo trukmę.