Nors socialiniai tinklai galbūt nėra prasmingiausias dalykas, kuriam galima skirti savo laiką, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) tyrimai rodo, kad jie nebūtinai daro didelę žalą šeimos gyvenimui.
„Neradome jokių įrodymų, kad paauglių ar tėvų naudojimasis socialiniais tinklais būtų susijęs su prastesniais šeimos santykiais, sumažėjusiu šeimos funkcionavimu ar silpnesniu vaikų ir tėvų ryšiu laikui bėgant“, – sako Habibas Niyaraqas Nobakhtas, kuris yra NTNU Psichologijos katedros tyrėjas ir šį tyrimą atliko kartu su profesoriais Larsu Wichstrømu ir Silje Steinsbekk.
Ankstesni tyrimai turėjo trūkumų Ar mažiau laiko, praleidžiamo prie ekrano, ir mažiau dėmesį blaškančių veiksnių lemia stipresnius šeimos santykius? Keletas tyrimų bandė atsakyti į šį klausimą, tačiau, pasak H. N. Nobakhto, ankstesni tyrimai turėjo nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, šiuose tyrimuose dažnai nepavykdavo atskirti stabilios šeimos dinamikos nuo pokyčių, kurie šeimose gali įvykti laikui bėgant.
Susiję straipsniai
Daugelis tyrimų taip pat rėmėsi tik vieno šeimos nario patirtimi. Mokslininkų teigimu, tai gali sukurti iškreiptą šeimos dinamikos vaizdą.
NTNU komanda pasirinko išsamesnį požiūrį.
Beveik 1000 dalyvių
Tyrėjai pasirėmė ilgalaikio tyrimo „Trondheim Early Secure Study“ duomenimis. Šio tyrimo metu buvo stebimas beveik tūkstančio 2003 ir 2004 m. gimusių vaikų vystymasis.
Socialinių tinklų naudojimas buvo vertinamas kas antrus metus nuo 10 metų amžiaus iki dalyvių 20-ojo gimtadienio. Imtyje buvo maždaug vienodas berniukų ir mergaičių skaičius.
„Mes vertinome, kaip dažnai paaugliai tikrino socialinius tinklus, kaip aktyviai juos naudojo ir kiek laiko jiems skyrė, remdamiesi tiek interviu, tiek objektyviais duomenimis, surinktais iš jų telefonų“, – pasakoja S. Steinsbekk.
Į tyrimą buvo įtraukti ir tėvai. Mokslininkai tyrė jų socialinių tinklų naudojimą naudodami klausimynus. Vienas iš klausimų buvo, ar patys tėvai laiko savo naudojimąsi socialiniais tinklais problematišku.
„Paaugliai taip pat pranešė apie savo santykių su tėvais artumą ir patiriamų konfliktų lygį. Be to, mes vertinome prisirišimą ir šeimos funkcionavimą, naudodami tiek klausimynus, tiek stebėjimo metodus“, – sako L. Wichstrømas.
Mažai priežasčių nerimauti
Ir tyrimo rezultatai teikia tikrai raminančių žinių. „Mūsų rezultatai rodo, kad įprasti socialinių tinklų naudojimo svyravimai vargu ar yra svarbus veiksnys, lemiantis šeimos gyvenimo kokybės pokyčius“, – sako H. N. Nobakhtas. Net tie tėvai, kurie savo pačių naudojimąsi socialine medija apibūdino kaip problematišką, nepranešė apie prastesnius šeimos santykius nei kiti.
„Laikas, kurį praleidžiame socialiniuose tinkluose, savaime, panašu, nesilpnina santykių tarp šeimos narių. Tačiau mūsų tyrime neaptariama, kas atsitinka, kai telefono naudojimas trukdo bendrai praleisti laiką – pavyzdžiui, prie vakarienės stalo. Tokie elgesio modeliai vis dėlto gali turėti neigiamų pasekmių“, – sako H. N. Nobakhtas.
Tyrimas publikuotas žurnale „Journal of Youth and Adolescence“.
Parengta pagal „Science Norway“.