Kaip skelbia Nobelio komitetas, Francisas Halzenas suprato, kad Pietų ašigalio ledas gali būti panaudotas dalelių, vadinamų neutrinais, stebėjimui. Jo vizija ir mokslinis vadovavimas buvo esminiai kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją – kubinį kilometrą ledo, kuriame įrengti šviesos jutikliai. Naudodamiesi „IceCube“, mokslininkai gali užfiksuoti neutrinus, susidarančius per itin didelės energijos procesus tolimoje Visatoje.
„Neutrinai yra visur, tačiau jie neskelbia apie savo buvimą. Jie visiškai prasiskverbia pro Žemę ir mūsų kūnus mums to net nepastebint. Labai retai vienas neutrinas sąveikauja su atomo branduoliu, o tai leidžia tiems, kurie turi tinkamą įrangą, juos aptikti“, – rašoma Nobelio komiteto pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkai jau seniai žino, kad kosmosas turi natūralių dalelių greitintuvų, kurie iššauna daleles, kurių energija iki milijono kartų didesnė nei ta, kurią galima pasiekti Žemės laboratorijose. Daug kas apie šiuos šaltinius lieka paslaptimi – kas jie yra, kur jie yra ir kokie pagrindiniai procesai juose vyksta?
Susiję straipsniai
Neutrinai, turintys ypač didelę energiją, susidaro tose pačiose aplinkose kaip ir kitų tipų dalelės. Tačiau skirtingai nuo kitų dalelių, neutrinai pasiekia mus nepakeisdami krypties ir nepraranddami energijos. Tai reiškia, kad jie gali suteikti informacijos, kurios neįmanoma gauti jokiu kitu būdu.
Francisas Halzenas pirmą kartą savo viziją apie neutrinų fiksavimą Pietų ašigalyje pristatė 1988 m. Kai neutrinas susiduria su atomo branduoliu, jis sukelia šviesos blyksnį, kurį galima stebėti jutikliais, įmontuotais skaidriame lede. Pietų ašigalio ledas turi daug privalumų, nes jame nėra įvairių trukdžių, o teritorija yra geologiškai stabili – čia nevyksta žemės drebėjimų. F. Halzeno idėja netrukus sulaukė kitų mokslininkų pritarimo, o vos po kelerių metų buvo atlikti preliminarūs jutiklių ledo viduje bandymai.
Ypač didelę energiją turintys neutrinai yra labai reti, todėl norint stebėti pakankamą susidūrimų skaičių, reikalingas milžiniškas ledo tūris. „IceCube“ apima visą kubinį kilometrą ir buvo baigtas statyti 2011 m. Mokslininkai netrukus aptiko pirmuosius didelės energijos neutrinus, o po kelerių metų galėjo paskelbti apie neutrinų, kurie, be abejo, atsiranda toli už mūsų Saulės sistemos ribų, atradimą.
„Francisas Halzenas vadovavo tarptautinei mokslininkų ir inžinierių komandai, kuri mums suteikė fantastišką prietaisą. Jo atkaklumas ir mokslinė vizija nutiesė kelią naujos rūšies astronomijai“, – teigia Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Markas Pearce'as.
Praėjusiais metais šis apdovanojimas buvo skirtas kvantinės fizikos mokslininkams Johnui Clarke‘ui (Jungtinė Karalystė), Micheliui Devoret (Prancūzija) ir Johnui Martinisui (JAV).
Nobelio premijas įsteigė dinamito išradėjas Alfredas Nobelis (1833–1896). Jis savo testamente nurodė, kad įvairių kategorijų premijos turėtų būti skiriamos tiems, kurie ankstesniais metais suteikė didžiausią naudą žmonijai.
Fizika buvo pirmoji kategorija, kurią A. Nobelis paminėjo savo testamente. Pirmuoju Nobelio fizikos premijos laureatu 1901 m. tapo vokietis Wilhelmas Conradas Röntgenas už rentgeno spindulių, pavadintų jo vardu, atradimą.
Šių metų laureatams premijas – diplomus, aukso medalius ir 1 mln. eurų čekius – gruodžio 10 d. per iškilmingą ceremoniją Stokholme įteiks Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Tą dieną minimos premijų steigėjo mokslininko Alfredo Nobelio mirties metinės.
Trečiadienį bus paskelbti chemijos, o ketvirtadienį – literatūros premijos laureatai.