Kaip aiškinama Nobelio premijų interneto svetainėje, kai kurios molekulės – pavyzdžiui, aminorūgštys – egzistuoja kaip du variantai, kurie yra vienas kito veidrodiniai atvaizdai. Tačiau gyvuose organizmuose randamas tik vienas iš šių veidrodinių atvaizdų. Kaip galėjo atsirasti tokia cheminė asimetrija, ilgą laiką buvo mįslė chemikams. Henri B. Kagan ir Kenso Soai apdovanoti 2026 m. Nobelio chemijos premija už šios mįslės išsprendimą.
Gyvybės chemija yra tai, ką chemikai vadina homochiralumu – pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „tas pats“ ir „ranka“. Kaip ir rankos, visos aminorūgštys egzistuoja kaip du veidrodiniai variantai, tačiau jūsų ląstelių baltymuose randamas tik vienas iš jų. Kitas gamtoje pasitaiko retai.
Ilgą laiką chemikai mąstė, kaip gali atsirasti homochiralumas. Kai jie pradėjo eksperimentuoti su cheminėmis reakcijomis, galinčiomis suformuoti dvi veidrodines molekules, savo mėgintuvėliuose jie visada gaudavo vienodas abiejų variantų proporcijas. Tačiau mokslininkai siekė pagaminti tik vieną iš šių veidrodinių atvaizdų, nes kuriant molekules, kurios sąveikaus su gyvaisiais organizmais – pavyzdžiui, vaistuose – tik vienas veidrodinis atvaizdas turės norimą poveikį.
Susiję straipsniai
2026 m. Nobelio chemijos premija skiriama už atradimus, leidžiančius chemikams valdyti chemines reakcijas, vedančias prie homochiralumo.
„Henri Kagan ir Kenso Soai pateikė sprendimą daugiau nei šimtmetį spręstai chemijos mįslei: kaip gali savaime atsirasti homochiralumas. Jų sukurti cheminiai reakcijų procesai yra įspūdingi“, – sako Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Heineris Linke.
Henri Kaganas pirmąjį lemiamą žingsnį žengė 1986 m., kai atrado naują būdą manipuliuoti cheminėmis reakcijomis. Tai leido jam sukurti didesnį vieno iš veidrodinių atvaizdų perteklių, nei anksčiau buvo manoma esant įmanoma.
Kenso Soai žengė kitą žingsnį. 1995 m. viename iš svarbiausių straipsnių aprašoma, kaip jis suprojektavo pirmąją istorijoje cheminę reakciją, turinčią potencialą būti homochiralia. 2003 m. jam pagaliau pavyko. Jis pristatė reakciją, kurioje susidarydavo tik vienas iš dviejų galimų veidrodinių atvaizdų. Iki tol, išskyrus patį gyvenimą, niekam nebuvo pavykę pasiekti tokio dalyko.
Dėka Henri Kaganui ir Kenso Soai dabar žinome, kaip gali atsirasti homochiralumas. Jų atradimai buvo lemiamais chemikams, projektuojantiems reakcijas vaistų gamybai, teigia Nobelio komitetas.