Kinijoje rastas ketursparnis dinozauras verčia perrašyti skrydžio istoriją

2026 m. spalio 10 d. 09:16
Gabrielė Varnelytė
Puikiai išlikusi plunksnuoto dinozauro fosilija iš Kinijos pateikė dar vieną rimtą argumentą idėjai, kad gebėjimas skristi galėjo evoliucionuoti ne viena tiesia linija, vedusia į šiuolaikinius paukščius.
Daugiau nuotraukų (1)
Naujai aprašyta rūšis pavadinta Norellraptor barsboldi. Tai maždaug 57 cm ilgio mikroraptorius, gyvenęs dabartinės Liaoningo provincijos (Kinija) teritorijoje maždaug prieš 145–100 mln. metų.
Fosilija išsiskiria tuo, kad išsaugojo plunksnų pėdsakus ne tik ant priekinių, bet ir ant užpakalinių galūnių bei uodegos. Apie radinį pranešė „Nature“, o rūšies aprašymas paskelbtas „Nature Communications“.
Ne tik keista detalė
Šiuolaikiniai paukščiai pagrindinę keliamąją jėgą sukuria priekinėmis galūnėmis. Mikroraptoriai buvo kitokie: jų užpakalinės kojos taip pat turėjo ilgas aerodinamines plunksnas, todėl gyvūnas vizualiai priminė ketursparnę skraidančią konstrukciją.
Tyrėjams svarbi ne vien plunksnų buvimo vieta. Jų forma ir asimetrija gali parodyti, ar jos turėjo aerodinaminę funkciją. Norelraptoriaus radinys sustiprina mintį, kad skrydžiui tinkamos anatomijos kombinacijos skirtingose plunksnuotų dinozaurų linijose galėjo atsirasti nepriklausomai.
Tai keičia paprastą mokyklinį pasakojimą, kuriame viena dinozaurų linija „išmoko skristi“ ir tapo paukščiais. Evoliucija dažnai eksperimentuoja keliais būdais vienu metu: panašūs sprendimai gali atsirasti skirtingose giminystės šakose. Tokį reiškinį biologai vadina konvergentine evoliucija. Panašiai sparnai nepriklausomai atsirado pas vabzdžius, pterozaurus, paukščius ir šikšnosparnius – nors jų anatomija ir kilmė visiškai skirtinga.
Fosilija išsaugojo tai, ko kaulai vieni neparodytų
Dauguma dinozaurų fosilijų mokslininkams palieka kaulus, bet ne minkštuosius audinius ar plunksnas. Liaoningo radimvietės ypatingos tuo, kad smulkios nuosėdos kai kur išsaugojo net subtilius plunksnų kontūrus. Dėl to galima rekonstruoti ne tik gyvūno skeletą, bet ir tai, kaip jis atrodė ore.
Vis dėlto tyrėjai atsargiai skiria gebėjimą sklandyti nuo aktyvaus plasnojamojo skrydžio. Vien plunksnos dar nereiškia, kad gyvūnas skrido taip kaip šiandieninis paukštis.
Naujas radinys svarbus tuo, kad papildo vis didėjančią pereinamųjų formų kolekciją. Ji rodo, kad dinozaurų ir ankstyvųjų paukščių evoliucija nebuvo tvarkingas laiptelis po laiptelio procesas.
Norellraptor barsboldi nepateikia paskutinio atsakymo, kaip prasidėjo skrydis. Tačiau jis dar labiau silpnina idėją, kad gamta šį sprendimą atrado tik vieną kartą.
paleontologijadinozauraiskrydis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.