Plastikas biologiškai nesuyra. Vietoje to, jis suskyla į mažesnes daleles ir galiausiai atsiduria visur, įskaitant maisto grandinę. Gabalėliai, kurie yra mažesni nei 5 milimetrų ilgio (panašaus dydžio kaip sezamo sėklos), yra vadinami „mikroplastiku“.
Paskelbta dešimtys tyrimų apie mikroplastiką, tačiau mokslininkų bendruomenė, siekianti suprasti, kiek plastiko mes suvartojame ir koks kenksmingas jis gali mums būti, dar tik palietė ledkalnio viršūnę.
Neseniai Tarptautinio pasaulio gamtos fondo atliktas tyrimas parodė, kad žmonės per savaitę gali nejučia suvartoti tiek plastiko, kad iš jo būtų galima pagaminti kredito kortelę. Toks plastiko kiekis gaunamas ne tik geriant vandenį, bet ir iš kitų šaltinių – pavyzdžiui valgant jūros gėrybes (austres, midijas, krevetes), kurios dažniausiai valgomos jų nesmulkinant ir nepjaustant, todėl suvartojamas ir jų virškinimo sistemoje esantis plastikas.
Remiantis minėto tyrimo rezultatais, naujienų agentūra „Reuters“ pateikė pavyzdžius, parodančias suvartojamo plastiko kiekį įvairaus laikopjūviais.
- Kiekvieną savaitę – 5 gramai plastiko. Panašiai tiek sveria plastikinio buteliuko kamštelis – o jį susmulkinus būtų pripildytas valgomasis šaukštas
- Per mėnesį – 21 gramas. Panašiai tiek sveria 5 kazino kauliukai, o susmulkinus tiek plastiko, iki pusės pripildytume ryžių dubenėlį
- Per 6 mėnesius – 125 gramai plastiko. Tiek užpildytų sausų pusryčių dubenėlį;
- Per metus – 250 gramų. Tai yra pilna plastiko vakarienės lėkštė;
- Per 10 metų – 2,5 kilogramo. Tiek plastiko vizualiai pademonstruoti sunkiau, tačiau standartinis gelbėjimosi ratas sveria būtent 2,5 kilogramo;
- Per visą žmogaus gyvenimą – 20 kilogramų plastiko (jei vidutinis žmogus gyvena 79 metus). Tiek sveria du nedideli mobilūs atliekų išvežimo konteineriai.
Prie Tarptautinio pasaulio gamtos fondo tyrimo dirbusi Thava Palanisami iš Niukaslo univeristeto (Australija) sako, kad plastiką mes naudojame ištisus dešimtmečius, tačiau iki pat šiol nesuvokiame mikro ir nano dydžio plastiko dalelių poveikio mūsų sveikatai. Jos teigimu, mes tik žinome, kad mes jį vartojame – ir kad jis yra toksiškas. O tai kelia nerimą.
