Tačiau kai papūgos gyvena su žmonėmis, jos neturi būrio draugų, iš kurių galėtų mokytis būti papūga. Vietoj to jos naudoja savo itin specializuotas smegenis, kad perprastų žmonių kalbą. Taigi, kai papūgos kalba, ar jos iš tikrųjų supranta, ką sako – ar jos tiesiog moka mėgdžioti?
Atsakymas priklauso nuo konkrečios papūgos ir nuo to, kaip ji mokoma – nors tyrimai rodo, kad papūgos stebėtinai geba suprasti žmogaus kalbą ir tinkamai vartoti žodžius bei frazes.
„Tinkamai apmokyti paukščiai gali išmokti neįtikėtinai daug kalbos“, – teigia Bostono universiteto (JAV) psichologijos ir smegenų mokslų profesorė Irene Pepperberg. Ji visą savo karjerą mokė papūgas vartoti žmonių kalbą. Garsiausias jos tyrimo dalyvis, pilkoji papūga žako Alexas, buvo žinomas dėl savo puikių bendravimo įgūdžių.
Alexas suprato daugiau nei 100 žodžių, reiškiančių įvairius daiktus, veiksmus ir spalvas. Jis galėjo skaičiuoti iki šešių ir iš esmės suprato nulio sąvoką. Gavęs daiktą, Alexas galėjo nustatyti jo spalvą, formą ir medžiagą, taip pat tiksliai palyginti kelis daiktus, naudodamas tokias sąvokas kaip „didesnis“ ar „mažesnis“, „toks pats“ ar „skirtingas“.
Alexas buvo mokomas taikant kruopščią metodiką, kuri užtikrino, kad jis suprastų, jog tam tikri žodžiai taikomi tam tikriems objektams ar sąvokoms. Tačiau ekspertai teigia, kad net ir kasdienės naminės papūgos gali perprasti tam tikrus žmonių kalbos bruožus.
Žodžių ir frazių mokymasis
Puget Soundo universiteto (JAV) psichologijos docentė Erin Colbert-White sako, kad papūgos tikrai gali išmokti žodžių, kurie susiję su realaus pasaulio objektais.
„Jei pakankamai kartų pasakysite „žemės riešutas“ ir įteiksite joms žemės riešutą, jos, kaip ir vaikai, išmoks šį žodį, – teigia E. Colbert-White.
Norint patikrinti, ar papūgos tikrai supranta, kad žodis „žemės riešutas“ reiškia žemės riešutą, o ne tai, kad jos tiesiog nori būti maitinamos bet kokiu maistu, E. Colbert-White pasakoja, kad galima palaukti, kol paukštis paprašys žemės riešuto, ir tada paduoti jam kitą maistą. Jei papūga tiksliai žinos, ką reiškia „žemės riešutas“, didelė tikimybė, kad ji atsisakys neprašyto maisto – ir vėl paprašys žemės riešuto.
Mokslininkė teigia, kad toks mokymasis labiau taikomas konkretiems, realaus pasaulio objektams, o ne abstraktiems žodžiams ar frazėms. Tačiau papūgos gali suprasti kontekstines užuominas, susijusias su abstraktesniais žodžiais.
„Kartais jos šiuos žodžius ar frazes panaudos atitinkamais būdais, nes yra protingos“, – sako I. Pepperberg.
Pavyzdžiui, papūga gali išmokti, kad žmonės, įėję į kambarį, sako „labas“, ir pasisveikindama su žmonėmis pradėti sakyti „labas“. Jos gali nesuprasti gilesnės šio žodžio reikšmės, bet jų šeimininkas tikriausiai supras, kad toks elgesys yra įdomus, ir atlygins už jį skirdamas joms daugiau dėmesio. Papūgos užmezga tvirtus ryšius su šeimininkais ir labai jautriai reaguoja į jų atsiliepimus, todėl taip sukuriamas padrąsinimo ciklas, kai papūga išmoksta vartoti žodžius tinkamame kontekste.
Kitame pavyzdyje I. Pepperberg aprašo, kaip Alexas mokėsi pasakyti „atsiprašau“. Pilkosios papūgos žako yra labai išdykusios, todėl Alexas dažnai laužydavo ar kramtydavo laboratorijoje esančius daiktus. Kaip knygoje „Alex & Me“ pasakoja I. Pepperberg, kai jis sudraskė svarbią popierių krūvą, ji supyko ir pradėjo ant jo šaukti.
Aleksas atsakė žodžiais „atsiprašau“ – ką, mokslininkės nuomone, jis perėmė iš jos. Prieš pat šį incidentą I. Pepperberg pagavo Alexą su sudaužytu kavos puodeliu. Iš pradžių ji supyko ir jam papriekaištavo – bet greitai suprato, kad Alexas galėjo susižaloti, ir, įsitikinusi, kad jam viskas gerai, pasakė jam „atsiprašau“. Po to Alexas ir toliau sakydavo „atsiprašau“, kai patekdavo į bėdą ir kai I. Pepperberg grasindavo jam „pastatymu į kampą“.
„Jis suprato ryšį tarp šios frazės ir įtemptos situacijos sušvelninimo, – teigia mokslininkė. – Nebuvo atgailavimo (pažįstu daug tokių žmonių!), bet jis žinojo tinkamą kontekstą.“
Tas pats pasakytina ir apie tokią frazę kaip „aš tave myliu“. Papūgai tai nėra abstrakti meilės sąvoka, sako E. Colbert-White, o veikiau „aš išmokau, kad kai tai pasakau, mane apipila dėmesiu; aš gaunu fizinę meilę; aš galiu bendrauti su asmeniu“.
Galiausiai kiekviena papūga turi unikalų gebėjimą suprasti žmogaus kalbą. Kai kurios papūgos išvis nekalba – ypač jei jos turi kitą papūgą, su kuria gali šnekučiuotis, nurodo mokslininkė.
Atsižvelgdama į tai, I. Pepperberg mano, kad atėjo laikas žmonėms labiau vertinti papūgų įgimtus bendravimo gebėjimus, kuriuos tyrėjai dar tik bando atskleisti – o ne versti jas mokytis mūsų kalbų.
„Gyvūnus apskritai laikome mažiau protingais nei mes, tačiau tikimės, kad jie išmoks mūsų sistemas, – sako tyrėja. – Bet pastaruosius daugiau nei 50 metų praleidome bandydami įveikti jų sistemas, ir nesėkmingai.“
Parengta pagal „Live Science“.