Norint atsakyti į šiuos klausimus, lengviausia pradėti nuo aukso kiekio, kurį iki šiol iškasė žmonės. JAV geologinės tarnybos (USGS) skaičiavimais, per visą istoriją žmonės iš uolienų ir upių iškasė apie 187 000 tonų aukso, o didžioji dalis šiandien išgaunamo aukso naudojama juvelyriniams dirbiniams gaminti.
Šie skaičiavimai yra gerokai mažesni nei Pasaulinės aukso tarybos (World Gold Council) pateikti skaičiavimai, kuriuose teigiama, kad iki šiol iškasta 216 265 tonos aukso, t. y. tiek, kiek tilptų į maždaug 22 metrų dydžio kubą. Apie 45 proc. šio aukso panaudota juvelyriniams dirbiniams gaminti, 22 proc. saugoma kolekcijose aukso luitų ir monetų pavidalu, o 17 proc. – centriniuose bankuose, pažymi taryba.
Žmonės iškasė didelę dalį aukso, kurį galima ekonomiškai išgauti iš Žemės plutos, tačiau jo atsargų dar yra. Naujausioje USGS mineralinių žaliavų santraukų ataskaitoje apie auksą agentūra nustatė, kad visame pasaulyje yra maždaug 64 000 tonų ekonomiškai perspektyvių aukso telkinių. Ataskaitoje nurodyta, kad didžiausios neišnaudotų aukso atsargų šalys yra Rusija, Australija ir Pietų Afrika, tačiau Kinija 2024 m. iškasė ir pateikė rinkai daugiau aukso nei bet kuri kita šalis.
Susiję straipsniai
Ekspertai skiria rezervus – arba rūdos telkinio dalis – kurias galima ekonomiškai išgauti, ir išteklius, t. y. rūdos telkinius, apie kuriuos mokslininkai ir bendrovės turi mažiau geologinių žinių ir kuriais mažiau pasitiki. Pasaulio aukso tarybos, kuri duomenis gauna iš tyrimų konsultacinės bendrovės „Metals Focus“, duomenimis, pasauliniai aukso rezervai sudaro 54 770 tonų, o aukso ištekliai – apie 132 110 tonų.
Apibendrinant USGS ir Pasaulio aukso tarybos vertinimus, galima teigti, kad žmonių daiktuose ir žinomuose žemės plutos telkiniuose yra nuo nuo 251 000 iki 271 000 tonų aukso. Tačiau šis skaičius yra labai neapibrėžtas.
Be to, didžioji dalis aukso Žemėje nėra koncentruotuose telkiniuose ar cirkuliuoja virš žemės paviršiaus. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje, mažyčiai aukso gabalėliai ir grynuoliai, kurių neverta išgauti, aptinkami visoje Žemės plutoje, o tokios dalelės ypač paplitusios jūros vandenyje ir magminėse uolienose. Aukso koncentracija Žemės plutoje yra apie 4 dalys milijardui, arba 0,004 gramo vienoje tonoje, todėl pasak Karališkosios monetų kalyklos, visos Žemės plutoje esančios dalelės kartu sudėjus greičiausiai sveria apie 400 mln. tonų.
Jei tai skamba kaip daug aukso, ekspertų teigimu, tai tik nedidelė dalis to, ką iš tikrųjų turi planeta. Žemės plutoje esančio aukso kiekį nublanksta prieš planetos branduolyje, kuriame, geologų teigimu, yra 99 proc. viso pasaulio aukso – tiek, kad jo užtektų pusės metro storio sluoksniu padengti visą planetą.
Kai susiformavo Žemė, didžioji dalis aukso dėl jo tankio nugrimzdo į planetos branduolį, pasakoja Australijos Monašo universiteto rūdų telkinių geologas ir mokslinis bendradarbis Chrisas Voisey.
„Pagalvokite, kad 99,5 proc. Žemės masės susiformavo, kai viskas buvo išsilydę ir galėjo diferencijuotis pagal tankį (taigi, auksas būtų nugrimzdęs į branduolį)“, – sako jis. Likę 0,5 proc. į planetą pateko vėliau, per „vėlyvąjį sunkųjį bombardavimą“, t. y. prieš 4,1–3,8 mlrd. metų, kai Žemę smarkiai daužė meteoritai. Šiuose 0,5 proc. yra aukso, kurį geologai ir išteklių tyrinėtojai šiandien randa uolienose ir koncentruotą kaip rūdos telkinius, sako Ch. Voisey.
Auksas, esantis šioje nedidelėje Žemės masės dalyje, nenugrimzdo į Žemės branduolį, nes jam pasiekus planetą jau buvo susiformavusi tvirta pluta. „Manoma, kad daug Žemės brangiųjų metalų, sudarančių rūdų telkinius, yra kilę iš šio įvykio, nes jie nėra užrakinti geležies ir nikelio branduolyje“, – teigia mokslininkas.
Nuo Vėlyvojo sunkiųjų bombardavimų aukso kiekis Žemėje dėl iš kosmoso patenkančio aukso labai nepasikeitė. Aukso patekimas per meteoritus yra „daugiau ar mažiau nereikšmingas“, sako Ch. Voisey, o auksas, kuris jau yra Žemėje, „paprasčiausiai yra permaišomas geologinių procesų, kurie gali suformuoti rūdos telkinius“.
Atsižvelgdamas į tai, kad tiek daug aukso yra Žemės branduolyje, o Žemės plutoje jo koncentracija labai skiriasi, tyrėjas teigia, kad labai abejoja, ar mokslininkai kada nors galės tiksliai išmatuoti visą planetoje esantį auksą. Taip pat būtų neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek aukso žmonės dar neaptiko, sako jis.
Parengta pagal „Live Science“.