Nuo 2023 metų pradžios Centrinėje Amerikoje tęsiasi mėsmusių Cochliomyia hominivorax protrūkis. Tai – tam tikros rūšies musių lervos, kurios lizdus suka šiltakraujų gyvūnų žaizdose ir pamažu juos ėda gyvus. Nuo protrūkio pradžios užfiksuota atvejų Panamoje, Kosta Rikoje, Nikaragvoje, Hondūre, Gvatemaloje, Belize ir Salvadore. Daugelyje šių šalių šis parazitas buvo išnykęs ir nebuvo pastebėtas daugiau nei 20 metų.
2023 metų lapkritį šios musės pasiekė pietinį Meksikos regioną, o tai sukėlė JAV žemės ūkio sektoriaus susirūpinimą ir paskatino kelių pasienio gyvulių, arklių ir bizonų prekybos postų uždarymą.
Tai nebūtų pirmas kartas, kai JAV susiduria su šiuo invaziniu vabzdžiu. 1960–1970 metais JAV daugiausia išnaikino mėsmuses Cochliomyia hominivorax, veisdamos sterilizuotus mėsmusių patinus ir mėtydamos juos iš lėktuvų, kad šie poruotųsi su laukinėmis patelėmis.
Ši strategija – kovoti su musėmis pasitelkus kitas muses – pamažu mažino jų populiaciją, nes patelės, susiporavusios su steriliais patinais, nebedėdavo apvaisintų kiaušinėlių. Dabar, kai lervos toliau plinta į šiaurę, pareigūnai viliasi, kad šis metodas vėl pasiteisins.
Tačiau šiuo metu tik viena įstaiga Panamoje veisia sterilizuotas mėsmuses, o norint sustabdyti protrūkį, reikia dar šimtų milijonų tokių musių.
Mėsmusių grėsmė
Mėsmusių Cochliomyia hominivorax lervos minta gyvų, o ne nugaišusių gyvūnų mėsa.
„Šios lervos puola beveik visus šiltakraujus gyvūnus – įskaitant arklius, karves, o kartais net naminius augintinius ir žmones, – aiškino Teksaso A&M universiteto entomologijos skyriaus vadovas dr. Phillipas Kaufmanas. – Susiporavusi patelė ieško gyvo šeimininko, nutūpia ant žaizdos ir padeda 200–300 kiaušinėlių. Po 12–24 valandų visi jie išsirita ir tuoj pat pradeda skverbtis bei maitintis šeimininko audiniais, suformuodami didžiules žaizdas.“
Po kelių dienų lervos nukrenta nuo šeimininko, įsirausia į žemę ir virsta suaugusiomis musėmis, pasakojo Teksaso gyvūnų sveikatos komisijos pavaduotojas Thomasas Lansfordas.
Panamos ir JAV bendros komisijos (COPEG) duomenimis, nuo protrūkio pradžios registruota per 35 000 atvejų, daugiausia – apie 83 proc. – galvijams.
Gydymas dažniausiai apima žaizdų valymą, antiseptikų naudojimą ir užtvarstymą, sakė T. Lansfordas. Neprižiūrėtas gyvūnas gali mirti per 1–2 savaites, o lervos išplinta į kitus – tai kelia grėsmę ūkininkų pragyvenimui.
„Kiekvieną dieną būtina apžiūrėti gyvulius ir įsitikinti, kad jie neužsikrėtė, – teigė ūkininkas ir Teksaso-Pietvakarių gyvulių augintojų asociacijos viceprezidentas Stephenas Diebelis. – Žinome, kokį milžinišką ekonominį nuostolį sukeltų tokia infekcija.“
Nors pagrindinis infekcijų plitimo kelias laikomas regioninė gyvulių prekyba, S. Diebelis pažymi, kad parazitas gali užkrėsti ir laukinius gyvūnus, tokius kaip elniai, paukščiai ar graužikai, o tai apsunkina jų plitimo stebėseną.
Kova musėmis
Kaip vikšras virsta drugeliu, taip ir mėsmusės lerva pavirsta į juodą lėliukę, iš kurios vėliau išsirita suaugusi musė, aiškina P. Kaufmanas.
Norint sterilizuoti mėsmuses, šios lėliukės yra apšvitinamos galingais gama spinduliais, kurie pažeidžia patinų DNR ir lytines chromosomas. Rezultatas – nevaisingi suaugę patinai, dėl kurių patelės padeda neapvaisintus kiaušinius.
Pasak JAV žemės ūkio departamento, spinduliuotės kiekis nėra pavojingas gyvūnams ar žmonėms. Kadangi patelės poruojasi tik vieną kartą per trumpą – apie 20 dienų trunkantį – gyvenimą, populiacija pradeda mažėti, kai jos poruojasi su steriliais patinais. Išnykimas užtrunka kelis mėnesius ar net metus, priklausomai nuo išplitimo masto.
Kaip šis metodas būtų taikomas JAV kilus protrūkiui, dar neaišku, tačiau P. Kaufmanas sako, kad suaugusios musės paprastai pakraunamos į specialias talpas ir išmėtomos iš lėktuvų atokiose, kaimiškose vietovėse, rašo CNN.