Remiantis jo tyrimu, Homo sapiens patenka į dešimtuką monogamiškiausių rūšių, užimdamas septintą vietą tarp visų analizuotų gyvūnų.
Vietoj socialinio elgesio ar šeiminių normų tyrimo, mokslininkas naudojo genetinį rodiklį – abiejų tą patį tėvą ir motiną turinčių brolių ir seserų dalį populiacijoje. Didelė tokių giminystės ryšių dalis rodo stabilias ilgalaikes partnerystes tarp tėvų. Pagal mokslininko skaičiavimus, maždaug 66 procentai žmonių palikuonių gimsta iš tų pačių tėvų poros.
Žmogaus populiacijų analizei mokslininkas naudojo senovinę DNR iš devynių archeologinių paminklų Europoje ir Azijoje, datuojamų neolitu ir bronzos amžiumi, taip pat genealoginius duomenis iš 94 priešindustrinių visuomenių. Gautus rezultatus jis palygino su 34 kitų žinduolių rūšių, apie kurių giminystės ryšius ir reprodukcinę struktūrą egzistuoja išsami informacija, genetine informacija.
Susiję straipsniai
Monogamiškiausia rūšis atrankoje pasirodė esanti baltakojis kaliforninis žiurkėnukas, kurio visi broliai ir seserys turi tuos pačius tėvus ir motinas. Žmogaus rodikliai pasirodė esantys panašūs į kitų socialiai monogamiškų žinduolių – ypač surikatų ir eurazinių bebrų.
Bet žmonės gerokai lenkia savo artimiausius evoliucinius giminaičius. Kalnų gorilų atveju tų pačių tėvų brolių ir seserų dalis sudaro apie 6 procentus, o šimpanzių – tik apie 4 procentus, kas atitinka aiškaus nemonogamiškumo lygį.
Pilnas M. Dyble’o monogamijos sąrašas atrodo taip:
- Baltakojai kaliforniniai žiurkėnukai (100 proc.)
- Hieniniai šunys (85 proc.)
- Damaralendo kurmiai (79,5 proc.)
- Ūsuotieji tamarinai (77,6 proc.)
- Etiopijos vilkai (76,5 proc.)
- Euraziniai bebrai (72,9 proc.)
- Žmonės (66 proc.)
- Baltarankiai gibonai (63,5 proc.)
- Surikatos (59,9 proc.)
- Pilkieji vilkai (46,2 proc.)
- Rudosios lapės (45,2 proc.)
- Juodieji raganosiai (22,2 proc.)
- Barsukai (19,6 proc.)
- Afrikiniai liūtai (18,5 proc.)
- Ilgauodegės makakos (18,1 proc.)
- Laukinės katės (16,2 proc.)
- Dryžuotosios mangustos (15,9 proc.)
- Uolinės valabės (kengūris) (14,3 proc.)
- Koačiai (meškėnų rūšis) (12,6 proc.)
- Dėmėtosios hienos (12 proc.)
- Rytų Amerikos burundukai (9,6 proc.)
- Baltaveidžiai kapucinai (8,5 proc.)
- Kalnų gorilos (6,2 proc.)
- Pavianai (4,8 proc. tikrųjų brolių ir seserų)
- Šimpanzės (4,1 proc.)
- Delfinai afalinos (4,1 proc.)
- Veretės (beždžionės) (4 proc.)
- Savaniniai babuinai (3,7 proc.)
- Šimpanzės (4,1 proc.)
- Orkos (3,3 proc.)
- Kergeleniniai jūrų lokiai (2,9 proc.)
- Juodieji lokiai (2,6 proc.)
- Japoninės makakos (2,3 proc.)
- Beždžionės rezusai (makakos) (1,1 proc.)
- Juodosios makakis (0,8 proc.)
- Soay avys (0,6 proc.)
M. Dyble’as pažymi, kad žmogaus monogamija yra evoliuciškai neįprastas reiškinys – nes, tikėtina, susiformavo iš nemonogaminio grupinio gyvenimo būdo. Tuo pačiu metu tyrėjas pabrėžia, kad genetiniai duomenys neatsižvelgia į visas seksualinių ir socialinių santykių formas – ypač tas, kurios nenulemia vaikų gimimo. Nepaisant to, rezultatai patvirtina idėją, kad monogamija išlieka dominuojanti reprodukcinė strategija žmogaus rūšiai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royal Society B“. Parengta pagal nv.ua.