Ji gali talpinti milžinišką informacijos kiekį: tradicinė kasetė talpina apie 12 dainų kiekvienoje pusėje, o DNR kasetė gali talpinti visas kada nors įrašytas dainas.
Viena daina užima 10 megabaitų – todėl 100 metrų DNR kasetės juosta gali talpinti daugiau nei 3 milijardus muzikos kūrinių. Bendras duomenų saugojimo pajėgumas yra 36 petabaitai duomenų – tai prilygsta 36 000 terabaito talpos standžiųjų diskų.
Xingyu Jiangas iš Pietų mokslo ir technologijų universiteto Guangdonge, Kinijoje, ir jo kolegos sukūrė kasetę, ant plastikinės juostos atspausdindami sintetines DNR molekules. „Mes galime suprojektuoti jos seką taip, kad DNR nukleobazių (A, T, C, G) tvarka atspindėtų skaitmeninę informaciją, kaip 0 ir 1 kompiuteryje“, – rugsėjo mėnesį jis sakė žurnalui „New Scientist“. Tai reiškia, kad joje galima saugoti bet kokio tipo skaitmeninius failus: tekstinius, vaizdo, garso ar vaizdo.
Susiję straipsniai
„Vienas iš labiausiai netikėtų rezultatų buvo įvairios reakcijos – ne tik iš mokslininkų, bet ir iš menininkų, inžinierių ir pedagogų, – sako X. Jiangas. – Daug žmonių mums rašė, kad šis darbas juos įkvėpė naujai mąstyti apie duomenis, biologiją ir technologijas. Tai buvo nepaprastai malonu.“
Kitas mokslininkų žingsnis – sukurti naują DNR kasetės galvutę, panašią į tradicinio magnetinės juostos įrenginio skaitymo-rašymo galvutę. „Mūsų sistemoje ši „galvutė“ tiksliai padeda ir prispaudžia pasirinktą DNR juostos dalį prie mažos reakcijos kameros, kurioje gali vykti cheminiai ar biocheminiai procesai – pavyzdžiui, DNR išlaisvinimas, skaitymas ar perrašymas“, – aiškina X. Jiangas.
Išradėjai tikisi, kad DNR kasetė bus pateikta rinkai per penkerius metus. „Mums DNR kasetės projektas visada buvo daugiau nei tik saugojimo talpa. Tai yra naujas požiūris į tai, kaip informacija gali egzistuoti fizinėje, net biologinėje formoje“, – sako X. Jiangas.