Tas vyras – 60-metis pensininkas, buvęs JAV jūrų pėstininkų karininkas – pradėjo jausti keistus simptomus po to, kai prostatos uždegimui gydyti suvartojo kelis antibiotikų kursus. Jis buvo sveikas ir fiziškai stiprus, retkarčiais išgerdavo alkoholio – bet staiga pradėjo reguliariai jaustis labai apsvaigęs, dezorientuotas ir mieguistas.
Vyras keletą kartų kreipėsi į skubios pagalbos skyrių – bet niekas netikėjo, kad jis nevartojo alkoholio. Galiausiai jam buvo diagnozuotas autofermentacijos sindromas – reta liga, kai žarnyno mikroorganizmai gamina didelius alkoholio kiekius.
Dėl stipraus apsvaigimo jam buvo sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis. Be to, jo automobilyje turėjo būti įrengtas alkoholio matuoklis, kad jis nevairuotų viršydamas leistiną ribą.
Susiję straipsniai
Susisiekęs su pacientų palaikymo grupe, vyras sužinojo, kad išmatų transplantacija yra laikoma potencialiu autofermentacijos sindromo gydymo būdu. Tai įkvėpė jį paskambinti Elizabeth Hohmann – gydytojai, kuri atlieka išmatų transplantacijas Masačusetso bendrojoje ligoninėje. „Jis nuolat palikdavo žinutes mano balso pašto dėžutėje ir skambėjo apsvaigęs, todėl bandžiau jį ignoruoti“, – pasakoja ji.
Galų gale vyro žmona paskambino E. Hohmann ir paaiškino situaciją. Medikė aptarė šį atvejį su gastroenterologu ir autofermentacijos sindromo ekspertu Berndu Schnabliu iš Kalifornijos universiteto San Diege. Kartu jie nusprendė išbandyti išmatų transplantaciją vyrui.
Prieš atliekant transplantaciją, E. Hohmannas, B. Schnablis ir jų kolegos atliko iki šiol išsamiausią tyrimą apie žmones, sergančius autofermentacijos sindromu, siekdami išsiaiškinti jo priežastis. Jie tyrė 22 sergančiųjų ir 21 jų šeimos narių išmatų mėginius, norėdami išsiaiškinti, ar jų žarnyno mikroorganizmai skiriasi. „Mūsų laboratorija šiek tiek smirdėjo“, – pripažįsta B. Schnablis.
Komanda nustatė, kad žmonių, sergančių autofermentacijos sindromu, išmatos, esančios petri lėkštelėje, pačios pagamindavo didelius alkoholio kiekius. Atrodė, kad taip buvo dėl to, kad jose buvo neįprastai didelis tam tikrų žarnyno bakterijų – pvz., Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae, kurios natūraliai gamina alkoholį fermentuodamos cukrus – kiekis. Ankstesni atvejai buvo priskirti dideliam kiekio mielių, kolonizuojančių žarnyną, kiekiui. Tai taip pat buvo įvykę moters šlapimo pūslėje, kuri pradėjo šlapintis alkoholiu, jo nevartodama.
Norėdama pagydyti Masačusetso vyrą, E. Hohmann jam davė keletą dozių geriamųjų kapsulių, kurias ji pagamino iš vyro donoro, turinčio puikią sveikatą ir žarnyno mikrobus, išmatų. „Tai donoras, kurio paslaugomis mes naudojamės jau ilgą laiką ir kurį labai gerai pažįstu – jis yra asmeninis treneris ir sporto klubo vadovas, labai domisi fitnesu, – pasakoka ji. – Aš daviau šio vyro [išmatų] kapsules ištirti kitai grupei, ir jie sakė – oho, mes niekada nematėme tokio gero žarnyno mikrobiomo.
Laikui bėgant, Masačusetso vyro autofermentacijos sindromas išnyko, nes jo alkoholį gaminančias žarnyno bakterijas palaipsniui pakeitė sveikesnis bakterijų donoro mišinys. „Vienas iš maloniausių šio atvejo momentų buvo susitikimas su vyro dukra, kuri dabar baigia medicinos studijas. Ji mums pasakė, kad yra labai dėkinga už gydymą, nes jos „tėtis sugrįžo“, – teigia E. Hohmann.
Pasak B. Schnablio, dauguma mūsų tikriausiai pagamina nedidelį alkoholio kiekį žarnyne – nes paprastai turime E. coli ir K. pneumoniae bakterijų. Tačiau tik tada, kai šių bakterijų tampa per daug, jų gaminamas alkoholis pasiekia svaiginančią koncentraciją. Tai kartais atsitinka po ilgalaikio antibiotikų vartojimo – kaip ir Masačusetso vyro atveju – nes tai sutrikdo normalią žarnyno mikrobiomą.
E. Hohmann ir B. Schnablis dabar atlieka didesnį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar išmatų transplantacija, atliekama per burną vartojamų kapsulių forma, taip pat padeda kitiems žmonėms, sergantiems autofermentacijos sindromu.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Microbiology“.
Parengta pagal „New Scientist“.