Mat 1982 m., kai Nathalye mama buvo vos 8 metų, Manuela dingo be žinios.
Tuo metu Manuelos šeima manė, kad vėžlys pasiklydo ir niekada nebebus rastas. Tačiau praėjus 30 metų, 2013 m., mirė Nathalye senelis, ir jos šeima susirinko mamos vaikystės namuose, kad sutvarkytų jo daiktus.
Nathalye senelis paliko labai užverstą palėpę, ir šeima ėmėsi ją tvarkyti. Be keleto sugedusių elektros prietaisų ir kitų įvairių daiktų, kuriuos per daugelį metų buvo surinkęs velionis, jo sūnus taip pat aptiko Manuelą – gyvą, dėžėje šalia seno patefono.
„Aš padėjau dėžę ant šaligatvio, kad ją paimtų šiukšlių surinkėjai, ir kaimynas pasakė: tu juk tu neketini išmesti ir vėžlio, ar ne? – pasakojo vyras. – Aš pažvelgiau ir pamačiau ją. Tuo metu išbalau, tiesiog negalėjau patikėti savo akimis.“
„Buvome šokiruoti! – leidiniui „The Dodo“ pasakojo Nathalye de Almeida. – Mano mama atėjo verkdama, nes negalėjo tuo patikėti. Jis rado Manuelą!“
Beveik 10 metų po to, kai buvo rasta – ir 40 metų nuo tada, kai dingo – Manuela niekada nebuvo geresnės formos. Tiesa, vėliau buvo nustatyta, kad visgi tai yra patinas – tad dabar jis vadinamas Manuelu.
Vėžliai labai panašūs į gyvates tuo, kad gali ilgą laiką išbūti be maisto. Gamtoje vėžliai gali patekti į nejudrią būseną, sumažindami savo kūno temperatūrą ir kitus fiziologinius procesus.
Rio veterinaras Jeferson Peresas Globo televizijai sakė, kad žinoma, jog raudonkojai vėžliai gamtoje gali išgyventi nevalgydami 2–3 metus. Tačiau 30 metų – tai tikrai naujas rekordas. Dr. J. Peresas Globo spėjo, kad Manuela greičiausiai išgyveno valgydama termitus ar kitus smulkius vabzdžius, taip pat laižydama kondensatą.
Raudonkojų vėžlių gyvenimo trukmė yra 50 metų, tad Manuelui dar turi šiek tiek laiko pasidžiaugti gyvenimu. Belieka tikėtis, kad Almeidų šeimai šį kartą geriau pavyks juo pasirūpinti.