Šio Karo metu Jungtinėje Karalystėje buvo įkurta savanorių organizacija, žinoma kaip Nacionalinė balandžių tarnyba (NPS). Ji bendrai turėjo daugiau nei 250 000 paukščių, kurie buvo naudojami pranešimams perduoti 0 kai kitos komunikacijos formos (pavyzdžiui, radijas), buvo netinkamos, nesaugios arba neprieinamos. Tokia paslauga buvo labai svarbi. Iš daugiau nei 60 gyvūnų, apdovanotų Dickino medaliu – aukščiausiu apdovanojimu, kurį gyvūnas gali gauti tarnaudamas kariniame konflikte – 32 buvo skirti balandžiams.
Pavyzdžiui, 1942 m. vasario 23 d. Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bombonešis, grįždamas į Jungtinę Karalystę iš Norvegijos, buvo numuštas priešo ir sudužo į ledinę jūrą. Negalėdami pranešti savo buvimo vietos radijo ryšiu, įgulos nariai pasitelkė karvelį vardu Winkie. Winkie nuskrido 193 kilometrus atgal į savo paukštidę.
Nors Winkie iš tikrųjų negabeno jokio pranešimo, paukštis tapo lemiamu įgulos išgyvenimui. Kai Winkie grįžo namo, padengta naftos dėmėmis, savininkas susisiekė su RAF, kurie galėjo apskaičiuoti lėktuvo buvimo vietą – išsiaiškinę, kiek laiko balandžiui užtruko kelionė, atsižvelgdami į vėjo greitį ir naftą, kuri sulėtino Winkie skrydį. Įgula buvo greitai rasta ir išgelbėta, o Winkie buvo apdovanota Dickino medaliu už „žinutės pristatymą ypatingomis aplinkybėmis“.
Karinių balandžių pagalba buvo siunčiami ir ne tokie dramatiški pranešimai – kartais tai būdavo užšifruoti pranešimai, kuriuos galėjo perskaityti tik gavėjas, turintis atitinkamą šifrą.
„Karo metu pranešimų šifravimo metodai, žinoma, turėjo būti kuo saugesni, todėl buvo naudojami įvairūs metodai, – teigia Jungtinės Karalystės valdžios ryšių centras (GCHQ). – Siuntėjai dažnai turėdavo specialias šifrų knygas, kuriose kiekviena keturių ar penkių raidžių šifrų grupė turėjo reikšmę, susijusią su konkrečia operacija, todėl trumpame pranešime buvo galima perduoti daug informacijos. Didesniam saugumui užtikrinti šifrų grupės galėjo būti šifruojamos, pavyzdžiui, naudojant vienkartinį šifravimo bloknotą.“
Nors tai buvo naudinga norint išlaikyti pranešimus paslėptus, tačiau, kai randi balandžio kaulus, užkimšusius tavo kaminą, pranešimo iššifravimas tampa šiek tiek sudėtingas. Kaip jau minėta, 1982 m. tokiomis aplinkybėmis buvo rastas balandis, nešęs šį pranešimą:
AOAKN HVPKD FNFJU YIDDCRQXSR DJHFP GOVFN MIAPXPABUZ WYYNP CMPNW HJRZHNLXKG MEMKK ONOIB AKEEQUAOTA RBQRH DJOFM TPZEHLKXGH RGGHT JRZCQ FNKTQKLDTS GQIRU AOAKN 27 1525/6
Ir jei tai jums ką nors reiškia, turite kuo greičiau susisiekti su GCHQ – nes iki šiol niekas nesugebėjo iššifruoti šio šifro.
„Pono Martino rastas pranešimas turi būti labai slaptas, – žurnalui „Pigeon Racing UK & Ireland“ sakė Bletchley Parko parodos „Balandžiai kare“ kuratorius Colinas Hillas. – Ant paukščio kojos rastas aliuminio žiedas rodo, kad jis išsirito 1940 m., o iš jo nešamos raudonos kapsulės matyti, kad tai buvo sąjungininkų pajėgų balandis – bet tai viskas, ką žinome.“
Pasak C. Hillo, paukštis galėjo skristi atgal iš nacių okupuotų Europos dalių – kai nusileido ant kamino ir žuvo.
Nors apie žinutės turinį žinome labai mažai, yra keletas užuominų apie tai, kas ją atsiuntė. Žinutė pasirašyta „Sjt W Stot“ – o tai yra sutrumpintas žodis „searjent“, kas buvo senovinis „seržanto“ rašybos variantas. Tuo tarpu balandžio vardas, NURP.40.TW.194 arba NURP.37.OK.76 (abu užrašyti ant žinutės), šiek tiek pasako apie patį paukštį.
NURP yra Nacionalinės lenktyninių balandžių sąjungos santrumpa, 40 ir 37 reiškia paukščio registracijos metus, paskutinės raidės nurodo paukščio kilmės vietą, o paskutiniai skaičiai identifikuoja konkretų paukštį.
Buvo žmonių, kurie tvirtino iššifravę šį pranešimą. 2012 m. kanadietis Gordas Youngas paskelbė, kad jį iššifravo per 17 minučių. Pasak vyro, pranešimas buvo daugiausia sudarytas iš akronimų ir skambėjo taip:
„Lt žino, kad čia yra papildomų ginklų. Žinau, kur yra vietinė dispečerinė. Nustatėme, kur yra Jerry [taip britai pravardžiavo vokiečius, Lryto past.] būstinė. Dešinioji baterijos būstinė yra čia. Čia radome pėstininkų būstinę. Galutinė pastaba, patvirtinanti, kad radome Jerry buvimo vietą. Peržiūrėkite lauko užrašus. Prieštankinės priemonės neveikia. Jerry dešinioji baterijos centrinė būstinė yra čia. Artilerijos stebėtojas „K“ sektoriuje Normandijoje. Minosvaidžiai, pėstininkai puola šarvuočius. Smokite į dešinę arba rezervinę Jerry bateriją čia. Jau žinoma elektros inžinierių būstinė. Čia yra kariai, tankai, baterijos, inžinieriai. Galutinė pastaba žinoma būstinei.“
Pasak G. Youngo, pranešimo autorius buvo seržantas Williamas Stottas iš Lankašyro fuzilierių, kuris žuvo tarnybos metu Normandijoje, pranešdamas apie nacių pozicijas.
„Iš esmės W. Stottą apmokė Pirmojo pasaulinio karo instruktorius, buvęs artilerijos stebėtojas-taikytojas. Tai galima spręsti iš žodžio „Serjeant“ rašybos, kuri yra giliai įsišaknijusi britų kariuomenėje ir siekia Pirmojo pasaulinio karo laikus, – tuo metu sakė G. Youngas. – Pamatęs tokią rašybą, beveik automatiškai supranti, kad akronimai bus panašūs į Pirmojo pasaulinio karo akronimus.“
Nors tai gali skambėti įtikinamai, GCHQ ir kiti ekspertai greitai atmetė šią hipotezę – o Bletchley parko istorinis patarėjas Michaelas Smithas ją pavadino nesąmone.
„Idėja, kad Pirmojo pasaulinio karo šifras būtų buvęs naudojamas Antrojo pasaulinio karo metu, yra tiesiog juokinga, atvirai sakant“, – teigia jis. – Jis nebūtų buvęs naudojamas, nes vokiečiai jį būtų gerai žinoję ir jis būtų buvęs nesaugus.“
„Ponas G. Youngas iš esmės paėmė 27 penkių raidžių grupių seką ir, remdamasis šiuo Pirmojo pasaulinio karo šifru, nusprendė, kad atskiros raidės reiškia kažką. Pavyzdžiui, HVP reiškia „have Panzers“ (turėti tankus). Tai yra nesąmonė.“
GCHQ mano, kad žinutė buvo išsiųsta naudojant vienkartinį šifravimo bloknotą. Be jo žinutė iki šiol lieka neiššifruota.
„GCHQ su susidomėjimu sekę žiniasklaidos pranešimus apie galimus užšifruotos žinutės iššifravimo sprendimus. Šimtai šių siūlomų sprendimų buvo atidžiai išnagrinėti mūsų ekspertų kriptoanalitikų GCHQ. Iki šiol nė vienas iš jų nepasitvirtino“, – teigia GCHQ, pridurdami, kad neturint prieigos prie atitinkamų šifrų knygų ir papildomų šifravimo detalių, iššifruoti žinutę bus neįmanoma, rašo „IFL Science“.