Tie bokštai – tai prototaksitai.
Daugiau nei šimtmetį mokslininkai diskutavo, kas iš tiesų buvo šis organizmas. Kai 1800 m. pirmąkart buvo aprašytos šios fosilijos, kai kurie tyrinėtojai manė, kad tai – senovinių medžių liekanos. Ši teorija žlugo, kai paaiškėjo, kad prototaksitai gyveno dar gerokai prieš atsirandant tikriems medžiams.
Vėliau daugelis mokslininkų pritarė versijai, kad tai buvo milžiniškas grybas. 2007 m. žurnale „Geology“ paskelbtame tyrime buvo ištirti fosilijose išlikę anglies izotopų pėdsakai. Cheminiai modeliai rodė, kad prototaksitai nevykdė fotosintezės, kaip tai daro augalai. Vietoj to, jie greičiausiai absorbavo maistines medžiagas iš aplinkinių organinių medžiagų – tai labiau atitinka grybų elgesį.
Susiję straipsniai
Tačiau net ir šis paaiškinimas visiškai neišsprendė klausimo.
Ką atskleidžia naujausi tyrimai
Naujausi recenzuoti tyrimai, kuriuose naudota aukštos skiriamosios gebos mikroskopija ir patobulinta izotopų analizė, iš naujo išnagrinėjo prototaksitų vidinę struktūrą. Mokslininkai ištyrė išlikusį vamzdelių pavidalo gijų tinklą fosilijoje. Nors šios gijos primena grybų struktūras, jie neatitinka nė vienos žinomos šiuolaikinės grybų grupės.
Sienelės sudėtis, augimo modeliai ir struktūra atrodo neįprastai. Kai kurios struktūrinės savybės neturi aiškių analogų augaluose, grybuose ar dumbliuose. Trumpai tariant, prototaksitai turi bendrų bruožų su grybais, bet taip pat pažeidžia taisykles.
Užuot priskirdami jį prie esamų biologinių karalysčių, mokslininkai dabar siūlo prototaksitus laikyti atskira išnykusia rūšimi. Evoliucijos požiūriu jis gali priklausyti visiškai atskirai sudėtingos gyvybės šakai, kurios jau nebėra.
Tačiau ir tokia versija sulaukia prieštaravimų. Klasifikacija tokiu lygiu reikalauja tvirtų lyginamųjų įrodymų. Mokslininkai remiasi anatominiais modeliais, ląstelių struktūra ir biocheminiais požymiais, išlikusiais fosilijose. Daugybės tyrimų rezultatai rodo, kad prototaksitai nebuvo nei augalas, nei tikras grybas – bet visiškai kas kita.
Kitokie milžinai
Devono periode gyvybė Žemėje vis dar evoliucionavo. Augalai buvo maži ir paprasti. Šaknys nesiekė giliai. Ekosistemos buvo trapios. Ir tokioje aplinkoje prototaksitai atrodė milžiniški.
Stabilių izotopų duomenys rodo, kad jis maitinosi puvėsiais dirvožemio medžiagomis, o ne patys gamino maistą. Tai reiškia, kad jie buvo pagrindinis perdirbėjas ankstyvosiose sausumos aplinkose. Jų dydis rodo, kad ankstyvosiose ekosistemose galėjo egzistuoti sudėtingos gyvybės formos – o tai yra reiškinys, kurį mokslininkai vis dar bando suprasti.
Jei prototaksitai tikrai atstovauja savo atskirai rūšiai, tai keičia mūsų supratimą apie didelių organizmų atsiradimą Žemėje. Tai rodo, kad daugialąstė struktūra – ląstelių gebėjimas bendradarbiauti ir formuoti sudėtingas struktūras – galėjo atsirasti anksčiau, nei manoma, rašo „The Economic Times“.