Plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė nepermatomas sritis, kuriose audiniai buvo sustorėję – greičiausiai dėl uždegimo ar infekcijos, dėl kurios plaučių ertmės užsipildė skysčiu, pūliais ar baltųjų kraujo kūnelių sankaupomis. Moteris taip pat turėjo pažeidimus arba pažeistų audinių sritis kepenyse ir blužnyje.
Kai gydytojai paėmė skysčio mėginį iš pacientės plaučių, jie nustatė neįprastai didelį eozinofilų – infekcijas kovojančių baltųjų kraujo kūnelių – procentą. Tuo metu jie moteriai diagnozavo retą plaučių ligą, vadinamą eozinofiline pneumonija, ir paskyrė kasdienę steroidų prednizolono dozę, kuri palengvino kai kuriuos jos simptomus. Jie pažymėjo, kad plaučių infekcijos priežastis buvo nežinoma.
Po trijų savaičių moteris grįžo į ligoninę su kosuliu ir karščiavimu – nors vis dar vartojo prednizoloną, bet pažeidimai jos organuose nebuvo pradėję gyti.
Susiję straipsniai
Tolesniais tyrimais nepavyko nustatyti jos kvėpavimo sutrikimo priežasties. Audinių mėginių kultūrose nebuvo bakterinės ar grybelinės infekcijos požymių. Kraujo tyrimai parodė, kad jos imuninė sistema negamino antikūnų įvairiems parazitiniams plokštiesiems kirminams, pvz. Schistosoma ar Fasciola. Jos išmatų mėginiuose taip pat nebuvo jokių šių parazitų požymių.
Gydytojai patarė pacientei toliau vartoti prednizoloną ir taip pat išrašė jai ivermektiną – vaistą nuo parazitinių kirminų – nes ji informavo gydytojus, kad keliavo į šalis, kuriose tokie parazitai yra paplitę.
Tačiau jos kvėpavimo simptomai neišnyko, o pabandžiusi sumažinti prednizolono dozę, jie dar pablogėjo. Moters būklė keletą mėnesių nesikeitė.
Galiausiai, maždaug po metų nuo pirmojo apsilankymo ligoninėje moteris pradėjo rodyti depresijos požymius ir jai pasireiškė atminties sutrikimai. Gydytojai nurodė atlikti jos smegenų MRT tyrimą – ir aptiko pažeidimą dešiniame priekiniame smegenų skiltyje. Tada jie atliko atvirą biopsiją, kad galėtų atskleisti ir ištirti pažeistą sritį.
Biopsijos metu buvo aptikta „virvelės formos struktūra“ pažeidimo viduje, kuri buvo identifikuota kaip gyvas parazitinis kirminas, vadinamą helmintu.
Kirminas buvo ryškiai raudonos spalvos, apie 80 milimetrų ilgio ir 1 milimetro storio.
Gydytojai pašalino helmintą iš moters priekinės smegenų skilties ir ištyrė aplinkinius audinius, kuriuose daugiau parazitų nerado. Medikai dvi dienas skyrė jai ivermektiną – šį kartą kartu su keturių savaičių albendazolo, plataus spektro vaisto helminto infekcijoms gydyti, kursu, kad sunaikintų visus likusius parazitus jos organuose.
Albendazolas centrinėje nervų sistemoje absorbuojamas greičiau nei ivermektinas, ir šie vaistai anksčiau buvo vartojami kartu nematodų infekcijoms žmonėms ir gyvatėms gydyti. Pacientei taip pat buvo skirta 10 savaičių kortikosteroidų deksametazono kursas, siekiant išvengti papildomo uždegimo.
Praėjus šešiems mėnesiams po operacijos ir trims mėnesiams po deksametazono kurso pabaigos, pacientės plaučių ir kepenų pažeidimai išnyko, jos baltųjų kraujo kūnelių skaičius normalizavosi, o neuropsichiatriniai simptomai pagerėjo.
Kas daro šį atvejį unikaliu – gydytojai nustatė, kad helmintai yra trečiosios stadijos Ophidascaris robertsi lervos, Australijoje paplitusių parazitinių nematodų rūšis. Suaugę kirminai dauginasi Australijos vandeniniuose pitonuose (Morelia spilota), bet nematodai savo gyvenimo ciklo lervų stadijoje gali užkrėsti ir kitus gyvūnus.
Australijos vandeniniai pitonai buvo paplitę netoli moters namų prie ežero – ir nors ji neprisiminė turėjusi tiesioginio kontakto su šiais gyvūnais, ji dažnai rinko laukines žoleles maistui. Atvejo autoriai spėja, kad ji greičiausiai užsikrėtė palietusi ar suvalgiusi augalus, užkrėstus O. robertsi kiaušinėliais. Po to, kai kiaušiniai išsirito, lervos migravo į jos organus.
Šios lervų infekcijos trukmė nebuvo neįprasta – nes remiantis ataskaita, laboratorinės žiurkės gali būti O. robertsi lervų nešiotojomis daugiau nei ketverius metus. Tačiau niekada nebuvo užfiksuota, kad šis parazitas būtų užkrėtęs žmogų, į taip pat niekada nebuvo rasta parazito lervų jo šeimininko smegenyse, rašo „Live Science“.
Atvejo tyrimas publikuotas čia.