Sol altorius buvo rastas dviem dalimis. Pagamintas iš gelsvo smiltainio, jis yra 1,23 metro aukščio. Monumento viršų puošia keturios moterų biustai, simbolizuojantys metų laikus. Viduryje iš paminklo iškyla Saulės dievo Sol veidas, įkomponuotas į išraižytą apskritimą. Žmogiško veido akys ir burna bei šeši Sol karūnos spinduliai yra kiaurymės, skirtos altoriaus apšvietimui iš užnugario. Altoriaus priekyje rasta raudonų dažų pėdsakų, o abiejose pusėse išraižyti laurų vainikai.
Remiantis užrašu, atrodo, kad aukurą pastatė kareivis vardu Gajus Kasijus Flavijanas, kuris galėjo vadovauti Romos karinei bazei Invereske, Škotijoje. 142 m. e. m. Invereske prie Antonino sienos buvo įkurtas fortas, į kurį buvo siunčiami romėnų kareiviai saugoti Romos imperijos šiaurinės sienos.
Pasak Škotijos nacionalinio muziejaus, kuris neseniai įsigijo Saulės aukurą kartu su antruoju aukuru, skirtu dievui Mitrai, šie paminklai tikriausiai buvo pagrindiniai taškai tikintiesiems, dalyvavusiems slaptose religinėse apeigose. Mitinis Mitra gimė iš uolos ir dažnai buvo vaizduojamas skerdžiantis jautį. Saulė atliko svarbų vaidmenį Mitros kulte ir kartais buvo tapatinama su Mitra.
Susiję straipsniai
Mitros šventyklos, vadinamos Mithraea, visada buvo įrengiamos po žeme, o prie paslaptingo kulto, kuris šventė šviesos pergalę prieš tamsą ir gėrio pergalę prieš blogį, buvo leidžiama prisijungti tik vyrams.
„Šventyklos tamsoje matydavosi Saulės dievo spinduliai ir akys, žvelgiančios tiesiai į žiūrovą“, – aiškina Škotijos nacionalinio muziejaus geležies amžiaus ir romėnų archeologijos kuratorius Fraseris Hunteris. Sol ir Mitrai skirti altoriai yra unikalūs Škotijoje ir atspindi Antonino sienos pakraštyje dislokuotų karių tikėjimus. Mitra ir Sol kariams suteikė „jausmą, kad pasaulis turi prasmę ir kad yra gyvenimas po mirties“, sako F. Hunteris.
Retieji raižyti altoriai bus eksponuojami Škotijos nacionaliniame muziejuje nuo lapkričio 14 d., rašo „Live Science“.