2016 m. išleistas išplėstosios realybės mobilusis žaidimas „Pokémon Go“, leidęs gaudyti virtualius pokemonus realiame pasaulyje, sulaukė milžiniško populiarumo. 2018 m. kompanija pranešė, kad žaidimas visame pasaulyje buvo atsisiųstas daugiau nei 800 mln. kartų.
Žaidime egzistuoja virtualios „stotelės“ ir „sporto salės“, įrengtos realaus pasaulio vietose – jų pozicijos realiame pasaulyje buvo perkeltos iš kito „Pokemon Go“ kūrėjų „Niantic“ žaidimo „Ingress“, o jų lokacijas siūlė patys „Ingress“ žaidėjai. Pagal žaidimo reikalavimus, tokios vietos turi būti įkuriamos ten, kur egzistuoja kažkuo kultūriškai ar meniškai svarbūs objektai – pavyzdžiui, vieši meno kūriniai, paminklai, grafičiai, fontanai ir panašiai. Vėliau tokias vietas siūlyti galimybę gavo ir „Pokemon Go“ žaidėjai.
O 2021 m. „Niantic“ ėmė siūlyti žaidybinius apdovanojimus už tai, kad vartotojai įkeltų tų objektų nufilmuotus vaizdus (telefono kamera nufilmuotus vaizdo įrašus, kuriuose matyti „stotelę“ ar „sporto salę“ žymintis objektas – fontanas, paminklas ir pan.).
Susiję straipsniai
„Niantic“, kuri bendradarbiaudama su „Nintendo“ sukūrė „Pokémon Go“, 2025 m. pardavė savo žaidimų padalinį. O kaip šią savaitę pirmą kartą pranešė „DroneXL“, žaidėjų filmuota vaizdo medžiaga buvo panaudota dirbtinio intelekto modeliams apmokyti atpažinti ir interpretuoti fizinio pasaulio erdves.
„Niantic Spatial“ – „Niantic“ dukterinė įmonė – gruodžio mėnesį paskelbė apie partnerystę su įmone „Vantor“, kuri specializuojasi dronams skirtos erdvės aptikimo programinės įrangos kūrime, įskaitant tą, kurią naudoja kai kurios karinės pajėgos. Susitarimas skirtas tam, kad dronai galėtų tiksliai naviguoti ir koordinuoti savo veiksmus vietovėse, kuriose neveikia GPS.
„Ši partnerystė skirta spręsti vieną iš didžiausių šiuolaikinių operacinių pažeidžiamumų: GPS signalų nebuvimą, klastojimą, trukdžius ir slopinimą, – teigiama pranešime. – Kai palydoviniai signalai tampa nepatikimi, autonominės sistemos ir lauko komandos praranda gebėjimą orientuotis, koordinuoti veiksmus ar išlaikyti tikslų situacijos suvokimą.“
„Vantor“ produktų direktorius Peteris Wilczynskis gruodžio mėnesio interviu „Tectonic Defence“ pabrėžė abiejų bendrovių bendradarbiavimo privalumus. „Šiuolaikinėje kovos erdvėje bus įvairių sistemų, ir jūs norėsite tas sistemas greitai atnaujinti – naują įrangą įdiegti greičiau nei naują programinę įrangą“, – sakė jis.
Abi bendrovės „Guardian Australia“ teigė, kad žaidėjų nufilmuota medžiaga nebuvo pateikta „Vantor“, tačiau buvo naudojami „Niantic“ bazinių modelių mokymui.
„Medžiaga, surinkta per „Pokémon Go“, buvo savanoriškai pateikta žaidėjų, kurie pasirinko šią funkciją, ir jiems buvo taikomos tuo metu galiojusios paslaugų teikimo sąlygos bei privatumo politika“, – teigė „Niantic Spatial“ atstovas.
Abi bendrovės teigia, kad partnerystė dar yra ankstyvoje stadijoje.
Technologijų politikos laboratorijos „Digital Rights Watch“ politikos vadovas Tomas Sulstonas sako, kad civilinių duomenų naudojimas kariniams tikslams kelia susirūpinimą. „Nors jų naudojimo sąlygose gali būti atsisakymo nuostatos, žinome, kad dauguma žmonių neskaito didelių teisinių dokumentų, kai nori žaisti vaizdo žaidimą, – teigia jis. – Reguliavimo institucijos turi sutelkti dėmesį į vartotojo interesų paisymą arba sąžiningumo ir pagrįstumo kriterijus, kad apsaugotų vartotojus nuo tokio išnaudojimo. Kol laukiame, kol valdžia imsis veiksmų, svarbu nepamiršti, kad „nemokamos“ programinės įrangos paslaugos dažnai traktuoja vartotoją ne kaip klientą, o kaip parduodamą produktą.“
Sidnėjaus universiteto dirbtinio intelekto, pasitikėjimo ir valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Robas Nichollsas teigė, kad šis atvejis greičiausiai yra tik ledkalnio viršūnė, kalbant apie iš programėlių surinktus duomenis, kurie naudojami kitais tikslais.
„Jau matėme, kad „Strava“ duomenys buvo naudojami karinių objektų buvimo vietai nustatyti, – sakė jis. – Iš tiesų, nurodymus nenaudoti prietaisų su GPS ir dalijimosi funkcijomis yra išdavusios kelios skirtingos kariuomenės.“
„Vantor“ vasario mėnesį paskelbė apie susitarimą su JAV kariuomene dėl mokymo programinės įrangos, kurio vertė siekia iki 217 mln. JAV dolerių.
„Niantic“ 2025 m. už 3,5 mlrd. JAV dolerių pardavė savo vaizdo žaidimų padalinį Saudo Arabijai priklausančiai įmonei „Scopely“.