Pastaraisiais dešimtmečiais paaiškėjo, kad bitės geba elgtis sudėtingiau, nei anksčiau manėme – pavyzdžiui, skaičiuoti ar turi ritmo pojūtį. Tačiau nustatyti, ar jos išgyvena vidines būsenas, panašias į mūsų emocijas, yra sudėtingiau. Pirmiausia, vabzdžiai neturi tokios lanksčios veido raumenų sistemos kaip žinduoliai, kurią mes naudojame savo jausmams išreikšti.
„Kaip mes galime gauti kokių nors elgesio rodiklių iš šių vabzdžių, turinčių kietą kūną ir tarsi kaukę vietoj veido? – klausia Andrew Barronas iš Macquarie universiteto Australijoje. – Ar bitės apskritai išgyvena kokias nors vidines būsenas?“
Norėdami išspręsti šią mįslę, A. Barronas ir jo kolegos atliko seriją eksperimentų su žeminėmis kamanėmis (Bombus terrestris).
Susiję straipsniai
Pirmiausia tyrėjai bitėms pasiūlė cukraus turintį vandens lašelį, taip pat kitus lašelius, kuriose buvo druskos ir chininio, tuo pačiu filmuodami jas aukštos raiškos vaizdo kamera.
Paragavusios saldaus skysčio, bitės pakartotinai iškišo savo liežuvėlį – plaukuotą liežuvį, kuriuo jos renka nektarą iš gėlių. Paragavusios sūrių ir karčių mėginių, bitės nusivalė burnas ir papurtė galvas.
Tačiau, pasak A. Barrono, abi šios reakcijos galėjo būti tiesiog reakcija į skirtingas chemines medžiagas, o ne malonumo ar nepasitenkinimo ženklas.
Vėliau mokslininkai sumažino cukraus koncentraciją ir sumaišė jį su nedideliu druskos kiekiu – o tai lėmė dramatišką liežuvėlio iškišimų sumažėjimą. Tada jie bičių organizmus paveikė 40 °C temperatūra, kad jas dehidratuotų – ir kai bitėms buvo pasiūlyti sūrus lašeliai, jos pakartotinai iškišo liežuvėlius.
„Jei aš jums dabar paduočiau elektrolitų gėrimą, jūs tikriausiai pagalvotumėte – na, jis iš tikrųjų gana bjauraus skonio, – pasakoja A. Barronas. – Bet jei būtumėte ką tik grįžę po ilgo bėgiojimo ir jums paduočiau elektrolitų gėrimą, jūs pagalvotumėte – tai fantastiška!. Taip yra todėl, kad pasikeičia mūsų vidinė būsena, o ta vidinė būsena keičia mūsų dalykų vertinimą – būtent tai, mūsų manymu, matome ir bičių elgesyje.“
Paskutinėje eksperimento dalyje mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kas atsitiktų, jei jie paveiktų cheminius procesus, kurie žinduoliams lemia apetitą ir maisto suteikiamą malonumą.
Kai kamanėms buvo duodamas dopaminas, kuris žinduoliams didina motyvaciją ieškoti maisto, jų liežuvėlio iškišimai nepadažnėjo – ir tai rodo, kad nors jos turėjo didesnį norą, jų malonumo „ženklas“ – liežuvio iškišimas – nepasikeitė.
Tačiau kai bitėms buvo duota endokanabinoidų, kurie žinduoliams didina maisto patrauklumą, jų liežuvėlio iškišimai padažnėjo.
„Tai mums rodo, kad net toks gyvūnas kaip bitė turi tam tikrą vidinį gyvenimą, – sako A. Barronas. – Kažkas ten vyksta. Ji vertina savo pasaulį. Ji patiria savo pasaulį – o ne yra robotas, veikiantis pagal programą.“
Kalifornijos technologijos instituto mokslininkas Ralphas Adolphsas teigia, kad šis tyrimas yra svarbus ir novatoriškas tyrimas sudėtinga tema. „Straipsnyje pateikti įrodymai rodo, kad bitės lanksčiai vertina skonio dirgiklių reikšmę“, – sako jis. Tačiau neaišku, ar eksperimentai įrodo malonumą, kaip mes jį suprantame.
„Idėja, kad veido išraiškos tiesiogine prasme atskleidžia emocijas, akivaizdžiai nėra teisinga. Aktoriai gali jas imituoti, o žmonės, kurių veidai yra paralyžiuoti, vis tiek jaučia emocijas, – sako mokslininkas. – Manau, turėtume daryti išvadą, kad bitės turi bičių emocijas, o ne žinduolių emocijas.“
Londono ekonomikos mokyklos atstovas Jonathanas Birchas teigia, kad šiame tyrime pirmą kartą matė, kaip bičių elgesyje atskiriami „noras“ ir „patikimas“.
„Mes labai nuvertiname vabzdžius, – sako jis. – Tai lėmė labai žavingų tyrimų auksinį amžių, kai mokslininkai, naudodami šiuolaikines technologijas – kartais tiesiog aukštos raiškos ir didelio kadrų dažnio vaizdo įrašus, kaip ir šiame tyrime, – atskleidžia elgesį, kurio žmonės iki šiol nepastebėdavo.“
Tyrimas publikuotas žurnale PNAS. Parengta pagal „New Scientist“.