Galbūt kai kurie žmonės bijo ateities be akinių – bet kaip trumparegiai žmonės tvarkėsi praeityje, kai akinių dar nebuvo?
Aristotelis galimai užrašė pirmuosius pastebėjimus apie trumparegystę apie 350 m. pr. m. e. Žmonės, kurių akies obuoliai yra per ilgi, gali matyti artimus objektus, tačiau tolimi objektai jiems dažniausiai atrodo neryškūs. Londono Optometristų koledžo muziejaus kuratorius Neilas Handley teigia, kad mažai žinoma apie tai, kaip žmonės susidorodavo su trumparegyste iki tol, kol XV a. Europoje buvo išrasti pirmieji lęšiai trumparegiams. Jis taip pat pažymėjo, kad „net akinių išradimo istorijoje tai yra vėlyvas etapas“.
Yra XIII a. Europos pavyzdžių, kuriuose minimi rankomis laikomi išgaubti lęšiai, naudoti senatviniam regos praradimui, žinomam kaip prezbiopija, gydyti (šiandien juos vadintume skaitymo akiniais.) Tačiau, kaip pasakoja N. Handley, ši technologija dar 200 metų nebuvo taikoma trumparegystės gydymui. Vienas iš pirmųjų žinomų rankinių išgaubtų lęšių pavyzdžių pasirodo XVI a. pradžios popiežiaus Leono X – kuris priklausė politiškai įtakingai Medici šeimai – portrete, kurį nutapė italų meistras Rafaelis.
Wikimedia commons.
„Dėl to, kaip laikomas tas lęšis, galima matyti per jį, o dailininkas užfiksavo stiklo sukeliamą efektą, – aiškina N. Handley. – Taigi, galima teigti, kad tai yra neigiamas lęšis, skirtas naudoti žmogui, turinčiam trumparegystę.“
Ar trumparegystė praeityje buvo didelė problema?
Trumparegystė galėtų būti laikoma šiuolaikine liga. Pastaraisiais dešimtmečiais trumparegystės paplitimas smarkiai išaugo, o mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų bus trumparegiai. Vienas Optometristų koledžo tyrimas parodė, kad dabar Jungtinėje Karalystėje trumparegystė tarp vaikų pasitaiko daugiau nei du kartus dažniau nei septintajame dešimtmetyje. Kai kuriose Azijos šalyse trumparegystės paplitimas išaugo dar labiau. Pavyzdžiui, Seule, Pietų Korėjoje, dabar apie 95 proc. 19-mečių vyrų yra trumparegiai.
Gydytojai vis dar bando išsiaiškinti šios tendencijos, kurią kai kurie gydytojai vadina epidemija, priežastis. Nors vieni kaltina genetines priežastis arba ilgesnį mokymosi ir prie ekrano praleidžiamą laiką, kiti tyrėjai nustatė, kad vaikams, kurie mažiau laiko praleisdavo lauke, buvo didesnė tikimybė susirgti trumparegyste.
Neatsižvelgiant į tai, kas lemia šią tendenciją, tikėtina, kad praeityje trumparegystė paveikė ne tiek daug žmonių, kiek dabar. N. Handley teigia, kad vėlyvas trumparegystės akinių išradimas rodo, jog nedidelio skaičiaus trumparegių gydymas nebuvo laikomas prioritetu ir kad žmonės galėjo susitaikyti su šia būkle, šiek tiek pritaikydami savo gyvenimo būdą. Arba, galbūt buvo labiau akcentuojama žmonių įdarbinimas darbams, kurie atitiko jų regos gebėjimus, o ne technologinių priemonių, kurios visiems suteiktų lygias galimybes, paieška, sakė jis.
Susiję straipsniai
Pavyzdžiui, trumparegiai žmonės istoriškai buvo vertinami amatininkų aplinkoje – pavyzdžiui, viduramžių Europos vienuolynuose, kur rankraščių iliustravimas ir Biblijų tapyba reikalavo atlikti smulkius, tikslius teptuko potėpius.
„Trumparegiams ne tik nebuvo suteikta jokia regos korekcija, bet jie buvo netgi skatinami išlikti trumparegiais, nes tai buvo ideali sąlyga jiems atlikti šį darbą, – sako N. Handley. – Yra netgi įrodymų, kad žmonės beveik santykiavo tarpusavyje, tikėdamiesi susilaukti trumparegių vaikų, kurie ateityje taptų rankraščių iliustratoriais. Štai kaip visuomenės prisitaiko prie to, ką mes vadiname negalia. Jos nebūtinai tai laiko negalia.“
Deja, nereikia žvelgti į praeitį, kad rastumėte trumparegius žmones, neturinčius galimybės naudotis akiniais. Akiniais neapsirūpinusi ateitis, kurios bijo technologijų milijonieriai, daugeliui šiandien gyvenančių žmonių jau yra realybė. Pasak „The New York Times“, daugiau nei milijardas – o gal net iki 2,5 milijardo – žmonių pasaulyje turi akinių, nors jiems jų reikia. Tai ypač kritiška visuomenės sveikatos problema besivystančiose šalyse, kur neištaisyti regos sutrikimai gali trukdyti vaikų švietimui, sukelti eismo įvykius ir neleisti žmonėms dirbti, rašo „Live Science“.