Pirmąjį langų valymo robotą išbandžiau prieš aštuonerius metus. Atvirai kalbant, buvo ne kažką – efektyvumas labai jau kuklus, robotas valydamas girgždėjo, pūkštė ir cypė (tikrai, tiesiogine to žodžio prasme). Vėliau išbandžiau ir dar kelis – ir visi nuvylė. Todėl dabar, gavęs pasiūlymą išbandyti „Ecovacs WinBot W2S Omni“, nusiteikiau irgi skeptiškai. Na bet reikėjo patikrinti, negi per tuos visus metus situacija nepasikeitė?
Apibendrinant trumpai – ir jei visą apžvalgą sutraukčiau į sakinį, jis būtų toks: „ne stebuklas, bet palengvinti gyvenimą tikrai gali“. Turiu pripažinti, langų valymo robotų situacija dabar jau yra pasikeitusi, ir tikrai į gerąją pusę – bet iki tobulybės dar vis tiek toloka.
Dėžė dėžėje
„Ecovacs WinBot W2S Omni“ – tai ne tik langų valymo robotas. Tai – visa dėžė, dokas (angl. docking station) su robotu viduje. Pats robotas – nedidukas, apie poros plaštakų dydžio.
Susiję straipsniai
Robotas sujungtas su doku gana ilgu (rašo, 5,5 metrų ilgio) kabeliu – pastarasis atlieka kartu ir maitinimo, ir saugos vaidmenis. Pačiame doke yra dar viena virvė su karabinu gale, kuri leidžia prie ko nors tvirto bei stabilaus pritvirtinti ir patį doką. Bet pats tą dariau tik pirmus kartus, kol reikėjo persilaužti psichologiškai, kad robotas neatlips ir neskris keliolika metrų žemyn. Nes bent jau per arti 100 valandų, kiek kankinau „Winbotą“, jis taip nė karto ir neatlipo. Ir nė nebandė.
Prie roboto „pilvo“ daugmaž „velcro“ principu tvirtinasi pašluostės. Komplekte jų yra dvi – ir tiesą sakant, nepamaišytų dar viena: nes viena dirba, o kita džiūsta, bet jei intensyviai plauni langus, pašluostes keisti tenka dažnai, tad jos abi visada bus šlapios – ir kaip parodė testas, tam tikru aspektu tai nėra gerai.
Pradžia – paprasta: į robotą įpilama šiek tiek patentuoto „Ecovacs“ valiklio. Robotas įjungiamas (paspaudus ir palaikius mygtuką), pridedamas prie stiklo, o kai robotas stiklą pajunta – prisisiurbia bei pradeda valymą.
Kalbant apie valiklį ir jo panaudojimą – bent jau man jis pasirodė itin neefektyvus. Robotas valiklio pakrapina tiek, kiek turbūt taupus suvalkiečių klebonas per gegužines pamaldas – ir normaliam valymui to, deja, nė kiek nepakanka. Todėl numojau į tą krapijimą ir prieš paleisdamas robotą, normaliai nupurkšdavau langą įprastu langų valikliu iš parduotuvės. Situacija iškart pagerėjo, ir nuo to laiko į patį robotą pyliau tik vandenį (kad jis neverkšlentų, jog skystis baigėsi), o prieš valymą langą įprastai apipurkšdavau įprastu valikliu – lygiai taip pat, kaip daryčiau, jei plaučiau rankomis.
Robotas valdomas programėle telefone. Kuriai, beje, nereikia interneto ryšio (šito reikia tik registracijai), o prie „Winbot“ jungiasi tiesiogiai per „Bluetooth“. Programėlėje yra keli režimai: „Fast“, „Thorough“, „Heavy Duty“, „Deep“ ir „Edge“ . Kiekvienas daugmaž priskirtas ir tam tikrai situacijai – tarkime, kasdieniam valymui, išorės langų valymui, langams taršioje aplinkoje (šalia gatvės ar statybų) ir pan. Tačiau kas ironiškiausia – „Thorough“ buvo mažiausiai thorough (liet. atidus, skupulingas): pasirinkus jį, robotas daugiausia kartų „pasiklysdavo“ ar kažkodėl plaudavo tik pusę lango. Tiesa, tokie atvejai buvo reti – bet jų buvo. Ir jei teisingai pastebėjau dėsningumą – dažniau „pasiklysdavo“ ant didelių langų.
Minėjau, kad yra tik dvi šluostės, ir kad tai – ne taip jau ir patogu. Kodėl? Nes šitas „Winbot“ – išmanus, ir pagal kažką pats nusprendžia, kada šluostė jau pernelyg purvina, ir ją reikia pakeisti. Tačiau kiek pastebėjau, jis tokius pareiškimus daro dažniau, jei uždedama švari (išplauta), bet dar neišdžiūvusi šluostė.
Užtat vienas iš „Ecovacs WinBot W2S Omni“ privalumų – jis turi integruotą 4500 mAh akumuliatorių, ir keliasdešimt minučių gali veikti nepajungtas į elektros tinklą – pravartu kokioje sodyboje ar kitur, kur ne visada elektros rozetė po ranka, o su prailgintuvais žaisti nesinori. Tiesa, specifikacijose nurodyta, kad be išorinio elektros prievado pilnai įkrautas robotas gali valyti iki 110 minučių, bet gal todėl, kad drožiau jį nuožmiausiu režimu, jis man atlaikydavo daugiausia 40 minučių. Bet ir tai yra visai neblogai. Juolab, kad vos pajungus į elektrą krautis, robotu iškart toliau galima dirbti.
Kam labiausiai tinkamas toks robotas? Bent jau man susidarė įspūdis, kad kuo langas mažesnis, tuo rezultatas bus geresnis. Taip, valyti butų langams – tikrai gerai.
Išbandėme robotą ir redakcijoje – užstatėme nuvalyti didelę, kambario sienos ilgo ir aukščio stiklinę pertvarą. Gal dėl to, kad pertvara buvo ne ištisinė, o sujungta iš kelių stiklo lakštų, tarp kurių buvo kokio milimetro tarpas, robotui užduoties tinkamai padaryti nepavyko.
Vienąkart jis nuvažiuodavo nuo vieno pertvaros krašto iki kito, darydamas antrą reisą – jau tik iki vidurio ar vieną iš kurių dalių išvis pamiršdavo. Žinoma, galima būtų buvę viską nuvalyti rankiniu būdu, programėlės valdikliu stumdant robotą po plotą – bet juk roboto idėja ir yra tame, kad kuo mažiau reikėtų kištis žmogui, ar ne?
Galiausiai, neapsikentusi ūžimo, mūsų biuro vadovė Miglė paprašė gal jau baigti su tuo robotu, geriau jau ji paprašys valytojų. Tad gerbiami valytojai ir valytojos – kol kas galite būti ramūs: robotai nors ir kėsinasi, bet iš jūsų darbo bent artimiausiu metu neatims.
Ir taip, triukšmas. Redakcijoje „Winbot“ plušo gana neilgai – iki 20 minučių – bet kai pats tėvams valiau langus ir zulinau jį berods tris valandas, po visko galva tikrai pasidarė vatinė. Na, ne tai, kad pradėjau abejoti, kieno Krymas, bet turbūt žinote tą pojūtį.
Na ir esminis trūkumas – ne, šitas robotas iš tiesų nesukuria autonomiškumo. Žmogui vis tiek reikia būti šalia – uždėti ir nuimti nuo lango, bandyti išgirsti, ką roboto dėžė tau bando pasakyti (per visą tą ūžimą. Ir kažkodėl robotas nesiunčia žinučių į telefoną, nors programėlė juk yra. O jei jau neišgirdai – tai ir neišgirdai, ir spėliok, ką jis ten sumurmėjo. Kai žinutes gi tiesiog galėtum pasižiūrėti retrospektyviai), keisti pašluostes. Pernešinėti nuo vieno lango prie kito. Ir taip toliau.
Tad galiausiai nuvalęs langus savo namuose, tėvams ir uošviams, davęs patestuoti svainiui, paskutiniame testuotame objekte nusprendžiau išbandyti daugmaž tai, kaip rodoma siurblio reklaminiame vaizdo klipe. Ten graži balatarankė dama sėdi gražiame kambaryje ir svajingai žiūri per langą, o robotas paklusniai blizgina langus.
Aš nesu nei graži, nei dama, ir tiesiog žiūrėti per langą man nuobodu, todėl tiesiog pasidariau arbatos, pasiėmiau knygą (jei ką – Artūro Morozovo „Sutikau žmogų“. Puiki knyga, labai rekomenduoju) – ir tai buvo pats geriausias langų valymas mano gyvenime. Po kurio liko ir langai švarūs, ir pusė knygos įveikta, ir dar ne visą laiką drybsojau, o teko ir pajudėti robotą nuo lango ant lango perkėlinėjant – tai dar ir šiek tiek kalorijų sudeginau.
Na o kaip su svarbiausiu dalyku – valymo kokybe? Jei robotas neužsiožiuoja (tai yra, nepamiršta nuvalyt pusės lango ar panašiai), pati valymo kokybė yra tikrai gera. Ne tobula, bet gera. Tiesa, seniau valytą langą tenka pavalyti ilgiau, su kraštais irgi ne visada pasiseka iš pirmo karto net ir naudojant tam dedikuotą režimą – bet šiaip jau gerai, didelių priekaištų tikrai nėra.
Tad koks būtų apibendrinimas? Ne, „Ecovacs WinBot W2S Omni“ nėra kažkoks ultrastebuklas. Vis tiek teks būti šalia jo, kaitalioti ir plovinėti šluostes, klausytis ūžimo, pernešinėti ant langų. Tačiau jis eliminuoja tą nykų, nuobodų ir nelengvą fizinį darbą o taip pat riziką pasitempti nugarą bandant pasiekti tolimiausią išorės stiklo kampą. Bazinė kaina – apie 600 eurų – taip pat nėra tokia jau visiškai maža, tačiau internete su visokiomis nuolaidomis įmanoma rasti ir už daugmaž 450 ar panašią sumą.
Na o svarbiausia – galima sakyti, jis nors kažkiek draugiškas gamtai. Ar bent jau jos negąsdina. Nes štai dabar, rašant šią eilutę, robotas dabar kaip tik zulina mano balkono langą, o mažiau nei už metro nuo jo kuo ramiausiai mušasi žvirbliai.