Paėmus „Leitzphone“ (beje, telefono pavadinimas – duoklė kompanijos „Leica“ įkūrėjui Ernstui Leitzui) į ranką, iškart galima pasakyti: jis atrodo solidžiai. Taip, dizainas ir dydis akivaizdžiai demonstruoja, kad tai yra „Xiaomi 17“ šeimos atžala – bet išskirtinė atžala. Tokia atžala, kuri rengiasi tarsi ir paprastai, bet atrodo įsimintinai.
Ne, jokių kosminių blizgesių – tik klasikinė matinė juoda, įrėminta baltu matiniu metalu. Masyvus aliumininis rėmelis su keliomis gofruotomis zonomis aplink korpusą kažkaip sukuria 70-ųjų jausmą. Lieknas baltas žiedas aplink kamerų bloką tokį įspūdį tik sustiprina, o raudonas „Leica“ logotipas kampe užbaigia viską tarsi stilingai parinkta varlytė.
Įdomu tai, kad išskirtinį dizainą turi ir telefono vartotojo sąsaja. Taip, tai vis dar „HyperOS“, bet (vėl gi) minimalistiškai prabangi, paremta juodai baltais ir raudonais motyvais.
Susiję straipsniai
Na o ryškiausias telefono bruožas – besisukantis žiedas, kurio funkcionalumą galima konfigūruotis pagal pageidavimus (panašiai kaip, tarkime „Photography Kit“ priede), bet kurio pirminė nustatytoji (ir maloniausia) funkcija – priartinimas. Ir visa tai suderinta su vibrovarikliuku, tad artinimas ir tolinimas perteikiamas dar ir taktiliškai.
Beje, tas artinimas bei tolinimas žiedu nėra taip jau tobulai intuityvus (ir iš pirmo karto patogus). Žiedas labai siauras, tad reikia išmokti sukinėti jį neuždengiant kamerų bloko pirštais, nenatūraliai juos pakėlus. Bet per porą dienų įgūdžiai susiformuoja.
Kalbant apie techninę dalį – teisinga būtų sakyti, kad „Leitzphone“ yra „Xiaomi 17 Ultra“ brolis dvynys (tik kaip jau minėta, mokantis gražiau bei stilingiau rengtis). Toks pats 6,9 colio įstrižainės ekranas, toks pats 3nm „Snapdragon® 8 Elite Gen 5 Mobile“ lustas su 8 branduolių procesoriumi, tiek pat – 16 GB – RAM. Tik štai vidinės atminties dvigubai daugiau: 1 TB. Bet abiejų telefonų baterija – tokia pati: 6000 mAh. Ir abu veikia „Android 16“ pagrindu.
Kas kiek nuvilia, abu telefonai turi ir tą pačią trigubą kamerų sistemą: 50 MPix F 1.6, 200 MPix periskopinį teleobjektyvą (75–100mm ekvivalentas) ir 50 MPix ultraplataus kampo objektyvą. Rinkinys, žinoma, neblogas ir jis veikia tikrai puikiai, bet tokiame telefone kaip ir norėtųsi kokio nors ekskliuzyvo.
Tačiau „Leitzphone“ turi vieną programinį skirtumą: skaitmeninį „Leica“ kamerų „M9“ (kaina – nuo 4500 eurų) ir „M3“ (kaina – nuo 2100 eurų) + „Monopan 50“ juostelės emuliavimą.
Ar tai verta papildomų daugmaž 500 eurų – kas sudaro skirtumą tarp „Xiaomi 17 Ultra“ (apie 1500 eurų) ir „Leica Leitzphone“ (apie 2000 eurų)? Atsakymas turbūt priklausys nuo to, kam toks klausimas bus adresuotas.
Žmogui, kuris domisi fotografija, žino prekės ženklo „Leica“ svorį, yra jo gerbėjas ir turi pakankamai pinigų – taip, turbūt verta. „Leitzphone“ – ir puikus kolekcijos papildymas, ir galingas telefonas, ir tikrai teisėtas būdas pasipuikuoti prieš aplinkinius (su sąlyga, kad aplinkiniai žino, kas ta „Leica“).
Žmogui, kuris tiesiog nori gerai fotografuojančio telefono – ne, ko gero ne. Nepratusiai akiai „M9“ ir „M3“ + „Monopan 50“ i6skirtinio įspūdžio greičiausiai nepaliks. Taip, gražu, bet iš pirmo žvilgsnio – tiesiog dar du skaitmeniniai filtrai, o tokiais šiais laikais jau nieko nenustebinsi.
Tačiau kaip ir galima tikėtis, „Leitzphone“ fotografuoja tikrai puikiai – kviečiu tuo įsitikinti galerijoje:
O čia – filmavimo testas iš Sartų ežero apžvalgos bokšto:















