2026-ųjų „IFA“ paroda: išmanieji namai, šokantys robotai ir kiti neįprasti išradimai Specialiai Lrytas, Berlynas

Nuo pat pirmosios parodos 1924-aisiais IFA buvo paroda, kuri vokiečiams (o vėliau ir Europai) siekė pristatyti naujausias technologijas, skirtas žmonių buičiai. Tada viskas prasidėjo nuo radijos – kas šiandien, žinoma, atrodo jau kiek neįprastai, bet juk tais laikais (prieš jau daugiau nei šimtą metų) radija pratęsė tai, ką kažkada pradėjo knyga ir vėliau laikraštis, o dabar daro socialiniai tinklai – skleidė informaciją. Ir kaip dabar socialiniams tinklams reikalingi kompiuteriai ar išmanieji, taip anuomet radijai reikėjo radijo imtuvų – ir taip gimė IFA: Internationale Funkausstellung Berlin. Tarptautinė Berlyno Radijo paroda.

Bet per paskutinius kelerius metus IFA pasikeitė. Jei dar prieš keletą metų ji intensyviai žybsėjo išmaniųjų ir kompiuterių ekranais, tai jau pernai prasidėjo robotų antplūdis. Ir jei pernai tendencijos vyravo daugmaž „žiūrėkite, mes turime robotą!“, tai šiemet ją galima būtų apibūdinti „žiūrėkite! mūsų robotas moka šokti!“

Nesunku nuspėti, kodėl taip yra: robotai yra vizualu, juos stengiamasi kurti panašius į mus (ar į mūsų mėgiamus gyvūnus. Ar pastebėjote? Beveik niekas parodose neeksponuoja šešiakojų, vabzdiškų arba ropliškų robotų, vien tik humanoidinė forma. Nors ergonomine prasme ji yra kaip tik pati neefektyviausia iš visų paminėtų), todėl jie traukia mūsų akį ir dėmesį. Pasaulyje bandomas kurti naratyvas, kad tokie robotai kažkaip spręs senėjimo problemas, lengvins mūsų buitį ir visaip kitaip ten iliuminuos mūsų gyvenimą svajingomis rožinėmis spalvomis.

Realybė, ko gero bus kitokia. Bet žmonėms reikia duonos ir žaidimų, ir jei IFA nesiūlė duonos (bet siūlė alaus! Apie tai – vėliau), tai žaidimų (pramogų, žvilgesnio, tursenančių ir šokančių robotų) buvo per akis.

Bet žinoma, ne vien to. Buvo ir rimtų dalykų.

Pasaulyje jau keletą ritasi išmaniųjų namų mada. Tiesą sakant, prasidėjo ji senokai, dar prieš COVID-19 pandemiją, bet dabar atėjo tas laikas, kai apie tai galime kalbėti ne tik apie koncepciją ar bandomuosius projektus (proof of concept), bet jau ir realius procesus. Ir jei praėjusio dešimtmečio pabaigoje namų automatizaciją (kas iš tiesų ir slepiasi po „išmanių namų“ pavadinimu) bandė tik technologijų entuziastai ir ankstyvieji vartotojai (early adopters), o projektai buvo brangūs, nebūtinai išbaigti ir dažniausiai pagrįsti „pasidaryk pats“ (DIY) principu, tai šiandien jau didžiosios kompanijos siūlo daugiau ar mažiau pilnas integracijas, kur reikia jau nebe pačiam susiprogramuoti ir susiinstaliuoti, o nebent susikonfigūruoti parengtas sistemas. Arba jau net nebereikia ir to – nes DI apibendrina vartotojo įpročius, jo rutiną, ir pagal tai (jo įsivaizdavimu) optimaliam veikimui parengia išmaniuosius namus ar atskirus jų elementus.

Konkrečiai tokį pavyzdį šiemet IFA parodoje pristatė „Xiaomi“, į Europą atvedanti ir savo „Mijia“ prekių liniją. Paprastas, bet savo kasdieniškumu puikus pavyzdys, parodytas stende – vartotojas tiesiog prisėda su knyga ant lovos, bet tai inicijuoja visą pokyčių seką: ima keistis šviesa, pakyla lovos atrama, kad jam būtų patogiau pusiaugulomis įsitaisyti, aplinka darosi patogesnė skaitymui. Ir visa tai – be jokių komandų maigymo telefone ar planšetėje.

„Xiaomi“ pristatė ir daugiau iš pirmo žvilgsnio tarsi ir paprastų, bet iš tiesų sofistikuotų sprendimų. Pavyzdžiui, išmaniąją oro kondicionavimo sistemą, kuri seka vartotojo buvimo vietą ir pagal tai koreguoja orų srautus – bet juos ne nukreipia tiesiai į patį žmogų, o aplink jį, kad vartotojas patirtų pageidaujamą efektą, bet nebūtų nuolatiniame vėjo sraute.

Ir visa tai bandoma apimti dar plačiau – kinų bendrovė jau trečius metus vysto plačią „Human x Car x Home“ ekosistemą, kuria siekia iš esmės visus savo išmaniuosius produktus (daugiau nei 2000, apimančių daugiau nei 130 kategorijų) sujungti į vieną erdvę. O dar viena naujiena – šiemet paskelbta, kad „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje pasirodys 2027 m. Kurių, beje, bendrovė per pustrečių metų išsiuntė į prekybą daugiau nei 700 000, o vienas autonomobilis Niurburgringo lenktynių trasoje jau pasiekė ir pasaulinį rekordą – autonomiškai važiuodamas, vieną ratą įveikė per 10 minučių ir 29 sekundes.

Parodoje „Xiaomi“ demonstravo ir kitą savo išmaniąją buitinę techniką: šaldytuvus, kurių šaldikliai užšaldo maistą taip, kad ledo kristalėliai kuo mažiau suardytų jų struktūrą, ir kad jį greičiau būtų galima atšildyti, deguonies panaudojimu paremtas skalbykles, efektyviai šalinančias dėmes ir sterilizuojančias skalbinius, tribūgnes skalbinių džiovykles ir dar daug visko.

Viena įdomiausia IFA dalių – atskira erdvė „IFA Next“, kurioje prisistato startuoliai ir eksponuojami patys įvairiausi prototipai.

Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų mėgėjai puikiai žino HUD koncepciją (head up display) – virtualų ekraną matymo lauke, pateikiantį reikiamą informaciją. Tokie realybėje naudojami karyboje ir panašiose srityse, bet dar nėra itin paplitę privačiame sektoriuje. O štai Honkongo startuolis „Arex“ siūlo tokį HUD, įmontuotą į nardymo kaukę, ir veikiantį ik 120 m. gylio. Žinoma, siūlomi ir papildomi priedai – slėgio matuoklis ir „jūrinės gyvybės skeneris“ – vaizdo kameros modulis su DI sistema, kuri fiksuoja ir identifikuoja povandeninę gyvybę (na kaip gi be DI šiais laikais).

Arba kinų startuolis „Qivika“, siūlantis išmaniojo teleskopo (kaip skelbiama, 24x optinis artinimas, atitinkantis 3000 mm židinį) ir paukščių stebėjimo modulį išmaniajam telefonui. Pajungti prie tokio telefoną, nurodai, ką nori pamatyti (ar ir nufotografuoti) danguje – ir gauni nurodymus, kur nukreipti. Taip pat dar gali gauti dozę Rytų mitologijos ir astrologijos. Arba nukreipi į paukštį, ir sistema jį atpažįsta – na, ar bent jau kaip skelbiama. Žodžiu, astronomijos ir ornitologijos gidas viename. Žinoma, netestavus sunku pasakyti, kiek realiai (ir kokybiškai) tai veikia, bet pati idėja, kai ta pati techninė ir dalis programinės įrangos bandoma taikyti ne vienai siaurai sričiai, o bent keletui sričių – sveikintina.

Beje, kad jau apie gamtą – nors ir ne iš startuolių erdvės, bet galima pasidžiaugti europiečių kompanija „Camouflage“, kurie IFA pristatinėjo ne tik žiūronus, medžiotojų kameras, bet ir išmaniąsias lesyklėles ir net išmanųjį inkilą (t. y. inkilą su integruota stebėjimo kamera). Džiaugsmas tame, kad tokios produkcijos visumą dažniausiai sudaro kinų arba Azijos produkcija, o čia – europietiška (Nyderlandų) kompanija.

Dar vienas įdomus startuolis – „Aeroband“, siūlantis du produktus: „visada suderintą“ MIDI valdiklį-gitarą su integruotu mikrofonu ir MIDI-būgnų lazdeles su pedalais, kurioms nereikia jokių būgnų. Jausmas – įdomus: groji gitara, bet garsas – pianino, tūbos arba smuiko (arba bet kurio kito instrumento, kurio biblioteką įsijungsi). Arba – mosuoji būgnų lazdelėmis ore taip, kaip grotum realiais būgnais, ir iš prijungto garsiakalbio girdi būgnų garsą (o vienu pedalu gali mušti boso ritmą, kitu valdyti „čarlį“). Apibendrinant – kaip kad būna „oro gitara“, tai čia – „oro būgnai“. Tik nors ir įsivaizduojami, bet su realiu garsu.

Jau kalbėjome apie robotus – bet paskutiniais metais IFA (ir MWC) parodose matyti ir kita kylanti banga – egzoskeletai. Ir priešingai nei dauguma atvejų tiesiog demonstraciniai robotai, egzoskeletai – gana rimta bei perspektyvi (nors ir sąlyginai nišinė) sritis. Tiesa, kai kada reklamuojama gana keistai – pavyzdžiui, egzoskeleto taikymas žygiams kalnuose – bet iš tiesų jie sprendžia ir labai rimtas problemas: pavyzdžiui, galūnių paralyžių ir neuroligas turintiems žmonėms gali suteikti galimybę vaikščioti, arba industrijose darbuotojui suteikti natūralią žmogaus jėgą sustiprinantį mechanizmą. Tokių sprendimų koncepcijos (ar jau ir prie komercinio lygio priartėję modeliai) buvo eksponuojami ir „IFA Next“ erdvėje.

Dar vienas gan smulkus, bet iš tiesų patogus išradimas, užmatytas „IFA Next“ – „Prolo Ring“. Tai – ant piršto maunamas, žiedo formos elektroninių įrenginių valdiklis. Kažkas panašaus į pelės, prezentacijų „klikerio“ ir visokių kitokių medijų pultelį viename. Įrenginys per „Bluetooth“ gali būti jungiamas prie įvairių įrenginių (kompiuterių, telefonų, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų televizorių ir t.t.), jame galima susikonfigūruoti įvairius gestus ir persijunginėti iš vieno įrenginio į kitą. Aišku, jis eliminuoja kai kam svarbų poreikį „turėti kažką rankose“, bet iš kitose pusės – pramokus su tokiu elgtis, jautiesi išties laisviau.

Žinoma, IFA garsėja ir tuo, kad čia galima rasti ir pačių keisčiausių, netikėčiausių technologijų pritaikymų. Pavyzdžiui, gimę praėjusiame amžiuje tikrai turėtų prisiminti pakabukus su brangaus žmogaus nuotrauka viduje. Panašu, mada apsuko ratą – tik dabar siūlomi pakabučiai ne su fizine nuotrauka, o su vidine atmintimi ir mažyčiu įmontuotu ekranu, kuris gali rodyti ir daugiau ne vieną nuotrauką.

Arba apyrankė, kurias siūloma įsigyti po dvi ir vieną padovanoti artimam žmogui. Pagalvoji apie jį, paspaudi savojoje įrengtą mygtuką, ir to kito žmogaus apyrankė – (sąlyginai) kur jis bebūtų – suvibruoja. Daugmaž neverbalinis, šiuolaikiškas pasakymas „aš galvoju apie tave“, „aš myliu tave“ ir panašiai. Žinoma, kai kas sakys, kad kam to reikia, juk šiais laikais galima tiesiog paskambinti – bet keičiantis kartoms, keičiasi ir bendravimo papročiai, o vis daugiau ženklų, kad jaunesnės kartos mėgsta kitokius bendravimo metodus. Ir viskas turbūt čia gerai, svarbu visi laimingi.

Dar viena nišinė, bet įdomi sritis, kur technologijos skverbiasi į gana tradicines erdves – namudinė aludarystė. Lenkų startuolis „iGulu“ Berlyne demonstravo savo vystomą technologiją – išmaniąją alaus virimo sistemą, kuri, pasak pačių kūrėjų, namų aludariams suteikia itin daug laisvės. Sistema pagrįsta vieno mygtuko valdymo principu, turi integruotą aušinimo ir išpilstymo sistemą bei integraciją su programėle, ir leidžia ruošti įvairiausius gėrimus – nuo namudinio alaus, sidro iki kombučos, gazuoto vandens ir netgi pačių aludarių sufantazuotų gėrimų.

Parodoje buvo galima pamatyti ir kitokį su gėrimais susijusį, bet daug paprastesnį projektą – kokteilių automatą „Mixy“, kuris turbūt būtų patogiausias barmenams ar renginių aptarnautojams. Pats aparatas kažkiek primena šiuolaikinį kavos aparatą, tik su styrančiais prijungtais gėrimo buteliais. Mygtuko paspaudimu pasirenki norimą kokteilį, ir pagal nurodytą receptą aparatas iš prijungtų ingredientų sumaišo gėrimą. Projektas irgi sukurtas bei gaminamas Europoje. Teigiama, kad vienu įkrovimu aparatas veikia daugiau ne 12 valandą, ir per tiek laiko vienas barmenas, dirbdamas su trimis tokiais aparatais, gali suruošti daugiau ne 2000 gėrimų porcijų (kūrėjai sako, kad viena porcija sumaišoma per 5–6 sekundes).

Pradėjome nuo jų, tad jais ir baikime. Taip, kol kas jie – tik pramoga, šou. Kol kas jie nemoka nieko realiai naudingo: vienoje demonstracijoje (ją rasite ir videoreportaže) robotui paimti numestą rūbą, nuvažiuoti apie pusantro metro, atidaryti skalbimo mašiną, įdėti į ją rūbą ir uždaryti mašiną trunka apie minutę. Kai mums, žmonėms – kiek, turbūt iki 10 sekundžių?

Taip pat buvo įdomu pamatyti, kad tie ringe besimušantys robotai yra ne visai savarankiški, o planšetėmis valdomi operatorių. Tai yra taip, jie patys išlaikydavo lygsvarą, smūgiuodavo, bet į kur pasisukti, kada smūgiuoti – tą nurodydavo operatorius.

Ir vis dėlto – jie veikia mūsų empatiją. Itin sėkmingai. Pats ironiškai žiūrėjau į susižavėjusią minią, stebinčią pagal Michaelo Jacksono muziką šokančią robotų eilutę, bet kai parodos erdvėse prie manęs netikėtai priėjo robotas-triceratopsiukas ir galva vos ne įsikniaubė man į kelius, ką pats padariau? Taip, instinktyviai, visiškai nesusimąstydamas pasilenkiau ir pakasiau jam paausį. Nors fone veikiantis protas sakė, kad tai tik plastiko, metalo ir mikroschemų krūva, aš automatiškai dariau tai, ką daryčiau susidūręs su draugišku šunėku.

Ir kas žino, galbūt būtent taip robotai ir užkariaus žmoniją. Ne lazeriais šaudančiais terminatoriais, o mielais, jaukiais robotukais, kurie apsups mus taip, kad nebenorėsime be jų gyventi.

Bet aš vis tiek norėčiau ne kokio šuniuko-roboto, o voro-roboto. Ar žalčio-roboto. Kurie gaudytų robomuses, robopeles ir gąsdintų kaimynus.

Na o visa tai, apie ką papasakota straipsnyje (ir daug daugiau) galima rasti galerijoje: