Pilnaties vaizdus fiksavo ne tik žmonės Žemėje, bet ir kosmose. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantis NASA astronautas Scottas Kelly taip pakomentavo savo darytą reto reiškinio nuotrauką: „Kartą per mėlynąjį mėnulį. Kai kosmose dirbi metus, viskas įmanoma.“
Šis astronautas kosmose be pertraukos praleis ištisus metus, o pirmadienį yra 129-oji jo diena TKS. Jo ir kitų fotografų nuotraukas galite pamatyti galerijoje.
Kaip jau rašėme, liepos 31-ąją įvyko antra mėnulio pilnatis per tą patį mėnesį (pirmoji buvo liepos 2-ąją). Toks įvykis vadinamas mėlynuoju mėnuliu.
Dvi mėnulio pilnatys tą patį mėnesį įvyksta dėl to, kad palydovas savo veidą pakeičia vidutiniškai per 29,53 paros, o mūsų kalendoriniai mėnesiai paprastai turi 30 arba 31 dieną. Taigi kiekvieni metai turi apie 11 dienų daugiau už mėnulio kalendoriaus metus.
Nors šis terminas neturi nieko bendro su mėnulio spalva, tam tikromis aplinkybėmis palydovas iš tiesų gali atrodyti melsvas arba žalias. Pavyzdžiui, po ugnikalnio išsiveržimo arba didelio gaisro, kai ore pasklinda daug smulkių dalelių – jos sugeria raudonus atspalvius.
Mėlyną mėnulį žmonės matė 1883 m. po Krakatau išsiveržimo Indonezijoje. Apie mėlyną mėnulį buvo pranešama ir po Šv. Elenos kalno ugnikalnio JAV išsiveržimo 1980 m. bei Pinatubo ugnikalnio Filipinuose išsiveržimo 1991 m.