Nuo Saulės paviršiaus išsiveržusios plazmos gijos medžiaga atsiskyrė ir virš Saulės šiaurės ašigalio suformavo į karūną panašų sūkurį.
Norint nustatyti, kas atsitiko iš tikrųjų, reikia atlikti tolesnę analizę. Kol kas mokslininkai teigia, kad nieko panašaus jie dar nėra matę, o pati filmuota medžiaga neabejotinai įspūdinga.
Saulės išdaigos šiuo metu nėra visiškai netikėtos. Mūsų žvaigždė didina savo aktyvumą – daugėja Saulės dėmių ir žybsnių. Šiais metais ji iki šiol žybsėjo kiekvieną dieną, o 2023 m. sausį įvyko didžiausias ir antras pagal dydį Saulės išsiveržimai.
Nors gali skambėti bauginačiai, nėra ko nerimauti – Saulė kas maždaug 11 metų išgyvena aktyvumo ciklus – nuo palyginti ramių iki labai audringų.
Šie ciklai sutampa su Saulės magnetinio lauko svyravimais. Kai magnetinis laukas ties ašigaliais būna silpniausias, Saulės magnetiniai poliai apsikeičia vietomis ir magnetinio lauko poliariškumas pasikeičia. Tuomet Saulė būna aktyviausia, tai vadinama Saulės maksimumu.
Šiuo metu esame ties Saulės maksimumo slenksčiu. Kadangi Saulė tokia paslaptinga ir sunkiai nuspėjama, tiksliai nežinoma, kada įvyks poliariškumo pasikeitimas (mokslininkai paprastai tai gali nuspręsti tik po įvykio), tačiau žinomas apytikslis laikas: pagal dabartines prognozes tai įvyks 2025 m. liepą.
Tačiau dabartinis ciklas yra šiek tiek keistas. Ne visi Saulės ciklai yra vienodi: kai kurie yra stipresni, kai kurie – silpnesni. Mokslininkai, tyrinėjantys Saulę, gali prognozuoti būsimo Saulės ciklo eigą, tačiau nuo pat dabartinio ciklo, prasidėjusio 2019 m. gruodį, pradžios Saulės aktyvumas gerokai pranoko lūkesčius ir toliau stebina.
Vasario 2 d. pastebėtas keistas reiškinys, prasidėjęs nuo Saulės pretuberanto – karštos plazmos kilpos, iškilusios virš Saulės paviršiaus – atsiradimo.
Saulės protuberantų atsiradimai yra įprastas reiškinys, taip pat įprasti buvo ir šio pretuberanto atsiradimo vieta bei jo tipas. Tačiau tai, kas nutiko vėliau, buvo visai neįprasta: atrodė, kad medžiaga atsiskyrė ir maždaug per 8 valandas apsuko ratą aplink ašigalį 60 laipsnių platumoje, maždaug 96 kilometrų per sekundę greičiu.
Saulės fizikas Scottas McIntoshas iš JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro portalui „Space“ sakė, kad niekada nematė tokio „sūkurio“, koks susidarė, kai atsiskyrusi protuberanto dalis buvo nublokšta į Saulės atmosferą.
Kol kas daugiau apie šį reiškinį nežinoma, tačiau mokslininkai jau analizuoja gausybę duomenų, gautų iš visą parą veikiančių Saulės observatorijų.
Parengta pagal „Science Alert“.
