Devyni kartai, kada per šventes bus verta pažvelgti į dangų

2025 m. gruodžio 23 d. 18:02
Lrytas.lt
Gamtoje yra nedaug gražesnių vaizdų nei naktinis gruodžio dangus. Po sutemų naktiniame danguje dominuoja ryškios žvaigždės – tokios kaip Betelgeizė, Kapela, Aldebaranas, Sirijus ir Orionio diržo žvaigždės – tačiau per dvi savaites nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. sausio 4 d. galėsime stebėti keletą unikalių astronominių reiškinių.
Daugiau nuotraukų (1)
Šiais metais iš Šiaurės pusrutulio matysime, kaip prieš Kalėdas vakariniame danguje pasirodys pusmėnulis, kuris vėliau praslys pro Saturną ir Plejades. Tuo tarpu Jupiteris tamsiai naktį ryškiai švies kaip „Kalėdų žvaigždė“ rytuose.
Ir dar du meteorų lietūs, ir Vilkų superpilnatis – tai puikus metas pakelti žvilgsnį į dangų!
1. „Kalėdų žvaigždė“
Kada: 2025 m. gruodžio 25 d. – 2026 m. sausio 10 d.
Išeikite į lauką maždaug 90 minučių po saulėlydžio ir pažvelkite į rytus. Ryškiausia „žvaigždė“, žibanti danguje, bus Jupiteris, spindintis pastoviu šviesumu. Jis bus jūsų planetinis kompanionas iki metų pabaigos – sezoninis žiburys, kuris kiekvieną naktį kils aukščiau ir žėrės vis ryškiau.
Ir kaip „Betliejaus žvaigždė“ arba „Kalėdų žvaigždė“ jis atrodys todėl, kad 2026 m. sausio 10 d. atsidurs arčiausiai savo opozicijos – ir bus šviesiausias, koks tik gali būti.
2. Ursidai
Kada: 2025 m. gruodžio 21–22 d.
Sekmadienį Šiaurės pusrutulyje nutiko žiemos saulėgrįža – trumpiausia diena ir ilgiausia, tamsiausia naktis per metus. Po sutemų, 3 proc. apšviestas augantis mėnulis dabar pakimba žemai pietvakariuose, ir netrukus nugrimzta už horizonto, palikdamas dangų nuostabiai tamsų – idealiai tinkantį stebėti ursidų meteorų lietų.
Tai nėra ypač intensyvus meteorų lietus, bet galimybė pamatyti apie 10 „krintančių žvaigždžių“ per valandą be Mėnulio naktiniame danguje suteikia puikią progą stebėti žvaigždes – arba, jei dangus yra giedras, išeiti pasivaikščioti su astrofotografijos kamera.
3. da Vinci švytėjimas
Kada: po saulėlydžio, 2025 m. gruodžio 22–24 d.
Svarbiausias įvykis per kelis vakarus tarp žiemos saulėgrįžos ir Kalėdų dienos yra augantis pusmėnulis vakariniame danguje, netrukus po saulėlydžio. Gruodžio 23 d. 13 proc. apšviestas pusmėnulis paskleis „da Vinci švytėjimą“ (angl. earthshine) – saulės spindulius, atspindinčius nuo Žemės debesų ir vandenynų, ir švelniai apšviečiančius tamsiąją Mėnulio dalį.
Kūčių vakarą Mėnulio bus apšviestas 21 proc. – ir sudarys nelygų trikampį su Fomalhauto žvaigždė Pietų Žuvies žvaigždyne ir Saturnu sudarys trikampį.
4. Kalėdų eglutės klasteris
Kada : po sutemų, bet kada gruodį ir sausį.
Tiems, kurie turi teleskopą, yra puikus taikinys. Paslėptas silpnoje Vienaragio žvaigždyno dalyje, į rytus nuo Oriono, yra Kalėdų eglutės klasteris (NGC 2264).
Jis nematomas plika akimi, bet jei esate po tamsiu dangumi ir turite žiūronus ar nedidelį teleskopą, galite ieškoti mažo trikampio formos žvaigždžių ploto, kuris šiai sričiai suteikia šventinį pavadinimą. Šis jaunas žvaigždžių spiečius yra už daugmaž 2500 šviesmečių nuo Saulės sistemos.
5. Saturno ir Mėnulio konjunkcija
Kada: 2025 m. gruodžio 26 d.
Antroji Kalėdų diena atneša gražų Mėnulio ir Saturno derinį. Sutemus, pažvelkite į pietus ir ieškokite ryškaus Mėnulio, kuris dabar yra pirmojo ketvirčio fazėje, taigi apšviestas maždaug perpus. Netoliese, „kelių pirštų“ atstumu, švytės auksinė Saturno dėmė.
6. Orionas
Kada: po sutemų, bet kada gruodį ir sausį
Mūsų pusrutulyje – tai vienas žymiausių žiemos žvaigždynų. Geriausiai žinomas dėl „Oriono juostos“ arba Šienpjovių – charakteringos žvaigždžių grupės: Alnitako, Alnilamo, Mintakos.
7. Sietynas ir Mėnulis
Kada: 2025 m. gruodžio 31 d. – 2026 m. sausio 1 d.
Naujųjų metų išvakarės – proga pamatyti gražiausią žvaigždžių spiečių naktiniame danguje, ir beveik pilną Mėnulį. Sutemus pažvelkite į rytus ir pamatysite beveik pilną Mėnulį, kylantį Tauro žvaigždyne, o šalia jo – Sietyną, dar vadinamą Pjeladėmis arba Septyniomis seserimis.
8. Vilkų superpilnatis
Kada: sausio 3 d., šeštadienį
Ši „Vilkų“ pilnatis yra ketvirtoji ir paskutinė iš paeiliui nušvintančių superpilnačių. Geriausiai matoma kylanti rytuose apie saulėlydį, šis pilnatis sutampa su perigėjumi, kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės savo orbitoje.
Apie 30 proc. ryškesnė nei vidutinė pilnatis, ši visą naktį dominuos danguje ir atrodys šiek tiek didesnė nei įprastai – ypač kai bus žemai horizonte ir apsupta medžių, stogų ar tolimų kalvų.
Nors geriausi astrofotografijos objektyvai yra idealūs plačiakampiams Paukščių Tako kadrams, geriausi objektyvai mėnulio fotografavimui yra didelio priartinimo (angl. zoom) teleobjektyvai, kurie paprastai naudojami labiau gyvūnijos fotografavimui, pataria „Live Science“.
9. Kvadrantidai
Kada: 2026 m. sausio 3–4 d. naktį
Sausio 4 d. prieš aušrą kvadrantidų meteorų lietus pasieks oficialų piką. Šiais metais sąlygos nėra idealios – nes Mėnulis bus labai ryškus – bet jei prieš aušrą būsite pabudę ir dangus bus giedras, verta pabandyti.
Raskite vietą, iš kurios galėtumėte stebėti nugarą atsukę į Mėnulį, arba kur jis būtų paslėptas už stogo ar medžių, tada pažvelkite į viršų ir į šiaurės rytus. Net ir esant ryškiai šviesai, keletas ryškių meteorų gali kartkartėmis perskristi dangų – iš taško netoli Jaučiaganio žvaigždyno.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.