Rekordinis kosminis akmuo, pavadintas 2025 MN45, yra didesnis už daugumą Žemės dangoraižių – jo plotis siekia apie 710 metrų. Šis milžiniškas akmuo apsisuka aplink savo ašį per maždaug 113 sekundžių, todėl yra greičiausiai besisukantis žinomas asteroidas, kurio skersmuo viršija 500 metrų.
Tyrimas, paskelbtas trečiadienį (sausio 7 d.) žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, yra asteroidų tyrimo, kurio tikslas – geriau suprasti, kaip susiformavo ir evoliucionavo šie maži dangaus kūnai, dalis.
Šis tyrimas yra pirmasis recenzuotas straipsnis, parengtas naudojant Veros C. Rubin observatorijos LSST kamerą – didžiausią skaitmeninę kamerą pasaulyje, kuri 10 metų kartą po karto skenuos Pietų pusrutulio naktinį dangų, kad sukurtų precedento neturinčią Visatos laiko panoramą (angl. timelapse).
Susiję straipsniai
Besisukančios uolos
Asteroidai iš esmės yra dideli kosminiai akmenys, o daugelis jų yra mūsų Saulės sistemos atsiradimo prieš 4,5 milijardų metų, dar prieš planetų ir mėnulių evoliuciją, liekanos. Todėl tyrinėdami asteroidus, mokslininkai gali išsiaiškinti, kaip mūsų Saulės sistema keitėsi per milijonus metų.
Mokslininkai aptiko 2025 MN45 naudodami preliminarius Veros C. Rubin observatorijos duomenis, kurie po vos septynių naktų stebėjimų jau atskleidė tūkstančius anksčiau nežinotų asteroidų. (10 metų trukmės LSST tyrimas dar oficialiai neprasidėjo, bet tikimasi, kad jis prasidės per artimiausius kelis mėnesius.
Asteroido nepaprastai greitas sukimasis sužadino komandos susidomėjimą – nes jis suteikia užuominų apie senovinės uolienos sudėtį.
„Akivaizdu, kad šis asteroidas turi būti sudarytas iš labai stiprios medžiagos, kad išliktų vientisas, – teigia JAV Nacionalinio mokslo fondo Nacionalinės optinės-infraraudonosios astronomijos tyrimų laboratorijos astronomijos asistentė Sara Greenstreet. – Jam reikėtų tokio paties sukibimo stiprumo kaip ir kietai uolai.“
„Tai šiek tiek stebina, – pridūrė ji, kuri taip pat vadovauja Veros C. Rubin osbervatorijos darbo grupei, tiriančiai Žemę artimus objektus ir tarpžvaigždinės erdvės objektus. – Nes manoma, kad dauguma asteroidų yra vadinamieji „griuvėsių krūvos“ asteroidai – tai reiškia, kad jie sudaryti iš daugybės mažų uolienų ir nuolaužų gabaliukų, kurie susiliejo dėl gravitacijos Saulės sistemos formavimosi metu arba vėlesnių susidūrimų metu.“
Tūkstančiai dar laukia
Greitai besisukantys asteroidai galėjo pasiekti tokią būseną po susidūrimo su kitu kosminiu akmeniu, teigia tyrimo komanda. Taip pat įmanoma, kad 2025 MN45 yra daug didesnio asteroido, kuris buvo sudaužytas kosminio susidūrimo metu, liekana.
Dauguma Saulės sistemos asteroidų yra pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Tačiau dauguma greitai besisukančių asteroidų, kuriuos stebėjo astronomai, yra daug arčiau Žemės – nes juos lengviau pamatyti. 2025 MN45 yra pagrindinio asteroidų žiedo objektas.
Tačiau 2025 MN45 nėra vienintelis greitai besisukantis objektas pagrindiniame asteroidų žiede. Be 2025 MN45, Veros C. Rubin observatorijos pirmasis duomenų rinkinys apima 16 „supergreitų“ besisukančių objektų, kurių kiekvieno sukimosi periodas yra nuo 13 minučių iki 2,2 valandos, o taip pat du „ultragreitus“ besisukančius objektus, kurių sukimosi periodas yra mažesnis nei dvi minutės. Visi šie asteroidai yra ilgesni nei 90 metrų, ir visi, išskyrus vieną, naujai atrasti asteroidai yra pagrindiniame žiede.
Praėjusių metų birželį paskelbti Veros C. Rubin observatorijos duomenys buvo išsamiau išnagrinėti naujame straipsnyje, kuris taip pat buvo aptartas trečiadienį spaudos konferencijoje 247-ajame Amerikos astronomų draugijos susitikime Fenikse (JAV).
Kaip nurodoma, didžiulis stebėjimų rinkinys apima apie 1900 niekada anksčiau nematytų asteroidų. Artimiausiais mėnesiais, kai Veros C. Rubin observatorija oficialiai pradės savo 10 metų trukmės dangaus tyrimą, jų bus dar daugiau.