Sausio 29 d. buvo nurodyta, kad preliminariais skaičiavimais, antroji raketos pakopa į atmosferą įskries penktadienį, sausio 30 d., apie 10 val. 40 min. Suomijos ir Lietuvos laiku. Sausio 30 d. buvo patikslinta – 13 val. 20 min. Lietuvos laiku. Tačiau vis dar egzistuoja neapibrėžtumas, nes tikslus laikas ir vieta bus patvirtinti tik po įskriejimo į atmosferą – nes objektas skrieja nekontroliuojamai.
„ZQ-3 R/B“ yra išskirtinai didelė kosminė šiukšlė: jos masė yra apie 11 tonų, o ilgis – 12–13 metrų. Tai reiškia, kad objektas yra per didelis, kad visas sudegtų atmosferoje.
Kaip nurodo Europos Sąjungos kosmoso stebėjimo ir sekimo operacijų centrai (ES SST), dėl maždaug 56,94 laipsnių orbitos pasvirimo kampo objektas gali įskrieti į atmosferą tarp 57 laipsnių šiaurės ir pietų platumos. 57-oji lygiagretė kaip tik kerta Rygą – tad Lietuvos oro erdvė teoriškai atsiduria kosminių nuolaužų zonoje.
Įskriejimo į atmosferą tašku laikoma vieta, kurioje objektas nusileidžia žemiau nei 80 km virš jūros lygio.
„Tikimybė, kad ši raketos pakopa nukris Lietuvoje, yra labai nedidelė – grynai statistinė. Nes raketa aplink Žemę vieną ratą apskrieja maždaug per pusantros valandos, o virš Lietuvos ji praskrieja daugmaž per pusę minutės, gal truputėlį daugiau. Tad tikimybė yra maža.
Dabartinė didžiausia įskridimo į atmosferą tikimybė yra maždaug virš Kazachstano, ir skrendant į Rytus, Kinijos kryptimi – taigi, jau praskridus virš Lietuvos. Iš kitos pusės, kaip buvo pateikta informacija šią naktį, paklaida yra +– trys valandos, o kaip minėjau, raketa vieną kartą aplink Žemę apskrieja per pusantros valandos, tad kol kas ši paklaida apima +– dvi orbitas į kiekvieną pusę – vadinasi, sakyti, kad raketa tikrai neįsikries į atmosferą virš Lietuvos, negalima. Tačiau sakyčiau, tikimybė yra nedidelė“, – portalui Lrytas sakė FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
„Jei vis dėlto taip nutiks, kad raketa įskries į atmosferą kažkur Lietuvoje arba pakeliui link, vakariau nuo Lietuvos – tada taip, gali tekti tam laikui uždaryti oro erdvę, kol ji praskries. Bet kaip minėjau, viena orbita trunka pusantros valandos, tad jei raketa įskries kur nors virš Atlanto vandenyno, tai pusvalandis ir mažiau, ir ji jau bus pralėkusi virš Lietuvos. Tad tokie oro erdvės uždarymai neturėtų trukti ilgai“, – patikslino mokslininkas.
Paklaustas, kiek ratų aplink Žemę galėtų padaryti jau į atmosferą įskriejusi ir į dalis byranti raketos pakopa, dr. K. Zubovas nurodė, kad įlėkus į atmosferą 80 kilometrų aukštyje, atmosfera pakankamai lėtina objektą, tad pilno rato aplink Žemę jis jau nepadarys.
Sausio 29 d. pateiktoje ES SST simuliacijoje geltonos linijos žymėjo skrydžio trajektoriją prieš įskriejimą į atmosferą, žalios – trajektoriją po įskriejimo, raudonos – trajektorijas virš Europos šalių ir užjūrio teritorijų. Galimos įskriejimo į atmosferą vietos buvo bet kur palei geltonas ir žalias linijas.
Apie 11 val. EU SST patikslino prognozę, ir pagal naujausius duomenis, raketos pakopa į atmosferą įskrieti turėtų apie 13 val. 20 min. Lietuvos laiku. Kaip tokį pokyti pakomendavo dr. K. Zubovas, tai reiškia, kad įskriejimas nutiks virš Ramiojo vandenyno, ir nuolaužos Lietuvos beveik neabejotinai nekliudys – nors pagal prognozes, galima objekto trajektorija drieksis kaip tik virš Suvalkų koridoriaus.
„Daily Mail“ pranešė, kad Didžioji Britanija ruošia savo avarinio perspėjimo sistemą. Jungtinės Karalystės valdžia paprašė mobiliojo ryšio tinklų operatorių užtikrinti, kad perspėjimo sistema veiktų – būtų pasirengusi galimybei, kad bus paskelbtas perspėjimas.
„Jei krentančios raketos fragmentai nukris Jungtinėje Karalystėje, avarinės perspėjimo sistemos gali būti aktyvuotos, kad įspėtų gyventojus apie pavojų“, – nurodo šaltinis.
Raketą paleido privati kosmoso bendrovė „LandSpace“, ji pakilo iš Jiuquano palydovų paleidimo centro Kinijos Gansu provincijoje 2025 m. gruodžio 3 d. Eksperimentinė raketa „ZQ–3 R/B“,“ sėkmingai pasiekė orbitą, tačiau jos daugkartinio naudojimo raketos pakopa, sukurta pagal „SpaceX Falcon 9“ modelį, nusileidimo metu sprogo. Netrukus viršutinių pakopų ir jų fiktyvaus (bandomojo) krovinio – didelio metalinio bako – orbitos aukštis ėmė lėtai žemėti.
Remiantis 14 val. 40 min. projekciniais duomenimis, „ZQ–3 R/B“ yra vis dar didesniame nei 120 km aukštyje, jos greitis - 7,8 km/s.