Mėnulis oficialiai pilnu taps vasario 2 d. 0 val. 9 min. Lietuvos laiku ir švytės Liūto žvaigždyne, kabėdamas po Avilio arba Ėdžių spiečiumi (Mesjė 44).
Nors pilnatį galima lengvai pamatyti plika akimi, su žiūronais arba teleskopu galima pamatyti daugiau nei 100 Avilio spiečiaus žvaigždžių. Dar vadinamas Mesjė 44 arba NGC 2632, tai yra vienas iš ryškiausių padrikųjų žvaigždynų ir būdamas už 577 šviesmečių, yra vienas iš artimiausių Saulės sistemai.
Avilio spiečius bus matomas pusiaukelėje tarp ryškiausios Dvynių žvaigždyno žvaigždės Polukso (viršuje dešinėje nuo Mėnulio) ir Liūto žvaigždyne žibančio Regulo (Karalių žvaigždės, apačioje kairėje nuo Mėnulio). Regulas bus lengviausiai matomas maždaug valandą po mėnulio patekėjimo, kaip ir kitos Liūto žvaigždės.
JAV vasario pilnatis taip pat žinoma kaip Alkio, Audros ar Žvakių pilnatimi. Remiantis „Old Farmer's Almanac“, kiti vasario pilnaties pavadinimai yra Baltagalvio erelio arba Erelių (kri gentis), Lokių (odžibvų), Juodųjų Lokių (tlingitų gentis), Meškėnų (dakotų), Švilpiko (algonkinų gentis) ir Žąsų (haidų gentis).
O vėliau vasarį – jei tiksliau, vasario 17 d. – patekės jaunatis ir sukels retą žiedinį saulės užtemimą, dažnai vadinamą „ugnies žiedu“ – tačiau jis bus matomas tik Antarktidoje.
Kita pilnatis – Kirminų pilnatis – bus kovo 3 d. ir bus ypatinga tuo, kad Šiaurės Amerikos, Ramiojo vandenyno, Australijos ir Rytų Azijos regionuose bus Kruvinąja pilnatimi: Mėnulio diskas 58 minutėms nusidažys vario spalva, rašo „Live Science“.
Artimiausio Lietuvoje matomo Mėnulio užtemimo šiemet sulauksime tik vasaros pabaigoje – dalinį Mėnulio užtemimą, jei leis orai, matysime rugpjūčio 28 d., vos po poros savaičių nuo rugpjūčio 12 d. dalinio Saulės užtemimo.