Pasak JAV kosmoso pajėgų, raketos „ZQ-3 R/B“, paleistos gruodžio pradžioje, antroji pakopa sudužo Žemėje 14 val. 39 min. (Lietuvos laiku).
ES kosmoso stebėjimo ir sekimo agentūra (SST) įspėjo, kad „ZQ-3 R/B“, kurios masė yra apie 11 tonų, yra „gana didelis objektas, kurį reikia atidžiai stebėti“. Delfto technologijos universiteto (Nyderlandai) kosminių šiukšlių sekimo ekspertas dr. Marco Lanbroekas sako, kad „labai įtaria“, jog JAV kosminės pajėgos stebėjo grįžtančią ugnies kamuolį naudodamos kosminį palydovą. Tai padėjo tašką neapibrėžtumui dėl galimos raketos nusileidimo vietos – nes prognozės rodė, kad ji gali nukristi Europoje.
Raketa buvo paleista privačios kosmoso bendrovės „LandSpace“ iš Jiuquano palydovų paleidimo centro Kinijos Gansu provincijoje 2025 m. gruodžio 3 d.
Raketų ir palydovų nuolaužų kritimas į Žemę nėra retas reiškinys – pavyzdžiui, per mėnesį virš Jungtinės Karalystės praskrieja apie 70 nuolaužų, ir didžioji dauguma medžiagos sudega grįžtant į atmosferą.
Kai kuriais atvejais labai didelės nuolaužos arba atsparių karščiui medžiagų – pvz., nerūdijančio plieno ar titano – fragmentai gali pasiekti žemės paviršių. Tačiau šie fragmentai paprastai išsibarsto virš vandenynų arba negyvenamų vietovių.
Nors beveik nėra jokios tikimybės, kad krintantis raketos fragmentas padarys žalą gyvybei ar turtui, mokslininkai įspėja, kad kosminių šiukšlių keliamas pavojus didėja: daugėjant komercinių paleidimų, didėja ir „nekontroliuojamų“ grįžimų į atmosferą skaičius.
Naujausias Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad dabar yra 10 proc. tikimybė, kad per ateinantį dešimtmetį vienas ar daugiau žmonių žus dėl kosminių šiukšlių.
Be to, mokslininkai vis dažniau įspėja, kad krintančios šiukšlės gali kelti grėsmę oro transportui – nes yra 26 proc. tikimybė, kad kasmet kažkas praskries per vieną iš judriausių pasaulio oro erdvių. Faktinė tikimybė, kad nukentėtų lėktuvas, šiuo metu yra labai maža, tačiau didelis kosminių šiukšlių gabalas galėtų sukelti kelionių chaosą. 2020 m. tyrime apskaičiuota, kad bet kurio komercinio skrydžio nukentėjimo rizika iki 2030 m. galėtų padidėti iki maždaug vieno iš 1000.
Beje, tai nėra pirmas kartas, kai didelė Kinijos pagaminta raketa netikėtai iškrito iš orbitos.
2024 m. beveik visiškai sudegusi raketos „Long March 3B“ pirmoji pakopa nukrito šalia kaimo miškingoje Kinijos Guangxi provincijos vietovėje ir sprogo.
Kosminės šiukšlės
Apskaičiuota, kad orbitoje yra apie 170 milijonų vadinamųjų kosminių šiukšlių – po misijų likusių objektų, kurie gali būti tokie dideli kaip panaudotos raketos pakopos arba tokie maži kaip dažų gabaliukai – ir apie 600 milijardų eurų vertės kosminės infrastruktūros.
Tačiau stebimi tik 27 000 iš jų – o fragmentai gali skrieti greičiu, viršijančiu 27 000 kilometrų per valandą greičiu, todėl net mažiausi gabalėliai gali rimtai pažeisti arba sunaikinti palydovus.
Mokslininkai nurodo du įvykius, kurie smarkiai pablogino kosminių šiukšlių problemą.
Pirmasis įvyko 2009 m. vasario mėn., kai atsitiktinai susidūrė telekomunikacijų palydovas „Iridium“ ir Rusijos karinis palydovas „Kosmos-2251“.
Antrasis įvyko 2007 m. sausį, kai Kinija prieš savo seną meteorologinį palydovą „Fengyun“ išbandė priešpalydovinį ginklą.
Ekspertai taip pat nurodė dvi zonas, kurios tapo stipriai užterštomis. Viena iš jų yra žemoji Žemės orbita, kuri naudojama, be kita ko, palydovinės navigacijos palydovų, TKS, Kinijos pilotuojamų misijų ir „Hubble“ teleskopo. Kita yra geostacionarioji orbita, kurią naudoja ryšių, meteorologiniai ir žvalgybiniai palydovai, kurie turi išlaikyti fiksuotą padėtį Žemės atžvilgiu, rašo „Daily Mail“.