Šis kosminis akmuo, kurio plotis yra apie 60 metrų, buvo atrastas 2024 m. gruodžio 27 d. Jis trumpam susilaukė dėmesį 2025 m. vasarį, kai astronomai apskaičiavo, kad jis turi didžiausią tikimybę susidurti su Žeme iš visų tokio dydžio ar didesnių asteroidų. Nors ši tikimybė siekė net 3,1 proc., išsamesni asteroido trajektorijos apskaičiavimai paneigė bet kokią tikimybę – kad kosminis akmuo susidurs su Žeme 2032 m. gruodžio 22 d., kai jis artimiausiai praskris pro ją.
Tačiau pasak NASA, vis dar egzistuoja 4,3 proc. tikimybė, kad 2024 YR4 gali susidurti su Mėnuliu. 2025 m. tyrime pažymėta, kad toks susidūrimas išlaisvintų energiją, lygią 6,5 mln. tonų TNT – ir tai būtų didžiausias smūgis Mėnulyje, užregistruotas šiuolaikinėje istorijoje.
Šio susidūrimo galimybė sudomino Kalifornijos universiteto (JAV) doktorantą Yifei Jiao. Jis ir jo kolegos suprato, kad tai yra „retas „natūralus eksperimentas“: prognozuojamas mažo kūno susidūrimas, kurio požymiai gali būti moksliškai turtingi ir operatyviai reikšmingi. Todėl mokslininkai panoro įvertinti visus įmanomus rezultatus.
10 000 susidūrimų
Norėdami tai padaryti, mokslininkai sukūrė kompiuterinius Saulės sistemos modelius, į kuriuos įtraukė asteroidą, visas planetas, Žemės Mėnulį ir Saulę – ir imitavo 2024 YR4 trajektoriją, kai jis skrieja per vidinę Saulės sistemą.
Pakeisdami kosminės uolienos trajektoriją, komanda sukūrė 10 000 tokių modelių, kuriais jie nubrėžė labiausiai tikėtinas susidūrimo vietas Mėnulyje. Remdamiesi kitokiu, smulkesnio masto modelių rinkiniu, mokslininkai taip pat imitavo tikrąjį susidūrimo procesą per 500 sekundžių laiko intervalą. Komanda sumodeliavo galimus susidūrimo nuolaužų scenarijus, sekdama objektų, kurie išvengė Mėnulio gravitacijos, trajektorijas.
Simuliacijų rezultatai, kurie yra prieinami „arXiv“ serveryje ir dar nebuvo recenzuoti, rodo, kad asteroidas greičiausiai susidurs su Mėnuliu maždaug 3000 kilometrų ilgio ruože. Prognozuojamas susidūrimo koridorius yra šiek tiek į šiaurę nuo Tycho kraterio. Pasak Planetų draugijos, tai būtų Mėnulio apatinė pusė, jei stebėtumėte iš Žemės šiaurinio pusrutulio.
Sprogimas, ryškus kaip Venera
Dar įspūdingiau, susidūrimas sukeltų žvaigždės ryškumo blyksnį, kurio ryškumas būtų nuo -2,5 iki -3 magnitudės – maždaug toks pat ryškus kaip Venera naktiniame danguje. Blyksnis truktų nuo 200 iki 300 sekundžių (nuo trijų iki penkių minučių), tačiau jis tikrai būtų matomas mažiausiai 10 sekundžių, „kai blyksnis yra pakankamai ryškus, kad būtų galima jį patikimai pastebėti“, teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Kinijos Tsinghua universiteto tyrėjas Yifanas He.
Jei susidūrimas įvyktų, numatomas smūgio laikas būtų 17 val. 19 min. (Lietuvos laiku) – taigi, blyksnis būtų matomas tose pasaulio dalyse, kur jau būtų pakilęs mėnulis. Tai reiškia, kad Rytų Azija, Okeanija, Havajai ir vakarinė Šiaurės Amerika būtų puikios vietos jam stebėti.
Tačiau yra vienas „bet“: numatytą susidūrimo dieną 70 proc. Mėnulio bus apšviesta. Susidūrimo blyksnis būtų matomas plika akimi tik tuo atveju, jei asteroidas susidurtų su neapšviesta Mėnulio dalimi. Y. He ir Tsinghua universiteto tyrėja bei tyrimo bendraautorė Yixuan Wu apskaičiavo, kad tikimybė, jog tai įvyks, jei asteroidas 2024 YR4 susidurs su Mėnuliu, yra tik 2,85 proc.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo smūgio vietos, blyksnis būtų matomas mėgėjų teleskopais. Galimi ir kiti reginiai – smūgis pakeltų daug mėnulio uolų, kurios tada nukristų atgal ant mėnulio paviršiaus, sukeldamos galimai kelis tūkstančius blyksnių. Tačiau šių antrinių smūgių blyksniai nebūtų tokie ryškūs kaip pagrindinio smūgio ir be jokių prietaisų juos tikriausiai būtų sunkiau pamatyti.
Be to, tyrimas prognozuoja, kad smūgis į Žemę išmestų iki 220 milijonų svarų (100 milijonų kilogramų) mėnulio uolų. Tai sukeltų tai, ką Y. Wu vadina „super meteorų audromis“ – ekstremalias meteorų liūtis, kurios būtų pastebimos nuo dviejų iki 100 dienų po smūgio.
2024 YR4 smūgis į Mėnulį vis dar yra gana neaiškus, bet Y. Wu yra džiūgauja dėl ateities. „Jei šis scenarijus išsipildys, tai bus planetų mokslo istorijos viršūnė, paverčianti Žemės ir Mėnulio sistemą didžiule scena, kurioje bus galima patvirtinti mūsų supratimą apie asteroidų susidūrimus“, – teigia ji.
Parengta pagal „Live Science“.