Jei pirmi keli bandymai žiūrėti į naktinį dangų buvo labiau erzinantys nei įkvepiantys, tikrai nesate toks vienintelis ar vienintelė. Portalas „Live Science“ pateikia penkias dažniausiai daromas klaidas – ir patarimus, kaip jų išvengti, kad galėtumėte praleisti mažiau laiko bandydami ir daugiau laiko mėgaudamiesi vaizdu.
1. Planavimo etapo nepaisymas
Daugelis pradedančiųjų impulsyviai paima teleskopą, išeina į lauką ir tikisi stebuklo. Problema ta, kad astronomija neveikia impulsyviai – ji priklauso nuo laiko. Mėnulio fazės daro įtaką dangaus šviesumui, o vietinis šviesos užterštumas gali užgožti silpnesnius objektus. Net metų laikas lemia tai, kas iš tiesų matosi.
Prieš pradėdami, skirkite akimirką įvertinti, kas yra virš horizonto, kada pakyla Mėnulis ir ar dangaus sąlygos yra palankios. Nemokamos programėlės tai padaro lengva – „Stellarium“ yra bene populiariausia – o greitas žvilgsnis į debesuotumo prognozę gali sutaupyti ir laiko, ir nervų.
Planavimas nėra varginantis darbas, bet tai yra skirtumas tarp aklo medžiojimo ir tvirto tikslų sąrašo turėjimo. Kai žinote, kur ir kada žiūrėti, dangaus stebėjimas teleskopu tampa daug įdomesnis.
2. Viltys pamatyti „Hubble“ tipo vaizdus
Visiškai normalu tikėtis pamatyti sūkurines ūkus ir ryškias galaktikas, ką matome nuotraukose internete. Deja, tai yra ilgo išlaikymo nuotraukos, padarytos kosminiais aparatais arba didžiulėse profesionaliose observatorijose. Naminis teleskopas rodo tikrąjį dangų, kuris yra daug subtilesnis.
Bet tai nereiškia, kad jis nuvilia. Mėnulis net ir per mažą teleskopą atrodo neįtikėtinas, matyti Jupiterio ir Saturno detalės, o žvaigždžių spiečiai gražiai žėri. Žmones dažniausiai suklaidina tai, kad jie tikisi spalvų ir dramos – o neįvertina subtilaus, natūralaus ryškumo, kurį galima pamatyti plika akimi.
Galvokite apie vizualinį stebėjimą kaip apie Visatos stebėjimą savo akimis – ir kai tik realistiškai įvertinsite lūkesčius, pradėsite pastebėti daug daugiau.
Kitas dalykas, kuris dažnai glumina pradedančiuosius, yra tai, kad ne visi teleskopai vienodai gerai tinka tiems patiems objektams. Nes ne tik egzistuoja skirtingų tipų teleskopai, bet kai kurie modeliai yra labiau pritaikyti giliosios erdvės objektams – pavyzdžiui, galaktikoms ir ūkams – o kiti – ryškių planetų ir Mėnulio stebėjimui.
Plačios diafragmos, mažo židinio nuotolio teleskopai (pavyzdžiui, „dobsonai“) surenka daug šviesos, todėl silpni objektai yra lengviau pastebimi. Kita vertus, ilgesnio židinio nuotolio teleskopai natūraliai užtikrina didesnį priartinimą, kas yra puiku Jupiterio, Saturno ar Mėnulio kraterių detalių stebėjimui.
3. Neleidimas teleskopui „apšilti“
Vienas iš mažiausiai patrauklių, bet svarbiausių žingsnių yra tiesiog leisti teleskopui atvėsti (arba įšilti) – kad jis prisitaikytų prie lauko temperatūros. Jei teleskopą iš šiltos svetainės išnešite į šaltą naktį, turbulentinės oro srovės sukels sūkurį teleskopo vamzdyje, dėl to vaizdas taps neryškus. Atrodys, tarsi optika staiga tapo neryškia.
Prieš pradėdami stebėti, palikite teleskopą lauke 20–40 minučių, o didesnių teleskopų atveju – galbūt net šiek tiek ilgiau. Per tą laiką galite suderinti ieškiklį, parengti žvaigždėlapį arba pasirinkti stebėjimo objektus.
Kai oras teleskopo vamzdyje nusistovės, vaizdas žymiai pagerės. Planetos taps ryškios, dvigubos žvaigždės aiškiai atsiskirs, o Mėnulio detalės bus matomos su ryškiais kontūrais. Aklimatizacija nėra įdomi ar jaudinanti – bet tai vienas iš paprasčiausių būdų pagerinti stebėjimus be jokių išlaidų.
4. Netinkamo okuliaro ar priartinimo pasirinkimas
Dažnai manoma, kad didesnis priartinimas automatiškai reiškia geresnį vaizdą. Iš tiesų, pernelyg didelis priartinimas lemia neryškų, drebantį vaizdą.
Kiekvienas teleskopas turi didžiausią naudingą priartinimą. Tai iš esmės yra viršutinė riba, kai vaizdas vis dar atrodo ryškus, ir jį nulemia teleskopo diafragma bei stebėjimo sąlygos. Bendroji taisyklė yra tokia, kad didžiausias naudingas priartinimas yra maždaug 50 kartų didesnis už jo diafragmą coliais, nors tai priklauso ir nuo bendros teleskopo kokybės. Pavyzdžiui, 6 colių teleskopo didžiausias naudingas priartinimas bus apie 300 kartų.
Pradėkite nuo mažos galios okuliaro – pavyzdžiui, 20 mm – kuris paprastai yra pridedamas prie pradedantiesiems skirtų teleskopų. Tai suteiks platesnį matymo lauką, todėl objektus bus daug lengviau rasti ir stebėti. Tik tada, kai sutelksite į savo tikslą, pereikite prie didesnės galios okuliaro – ir net tada geriausia artinti mažais žingsneliais. Naktimis, kai matymo sąlygos prastos, didelis priartinimas tik padarys objektus dar labiau neryškiais.
Norėdami nustatyti okuliaro priartinimą, padalinkite teleskopo židinio nuotolį iš okuliaro matmenų. Pavyzdžiui, 1000 mm teleskope 20 mm okuliaras suteiks 50 kartų priartinimą. Laikui bėgant instinktyviai žinosite, kuris okuliaras geriausiai tinka Mėnuliui, planetoms ir giliojo dangaus objektams stebėti.
Kai priartinimas parenkamas tinkamai, viskas staiga tampa ryšku, stabilu – ir daug labiau įspūdinga.
5. Tikėjimasis, kad teleskopas padarys viską
Šiuolaikiniai teleskopai gali būti stebėtinai išmanūs – kai kurie išsilygina patys, kai kurie automatiškai nusikreipia į tikslus, o kiti naudoja jūsų telefoną, kad padėtų jums orientuotis naktiniame danguje. Šios funkcijos yra nuostabios – ypač pradedantiesiems – tačiau jos gali sukurti klaidingą lūkestį, kad teleskopas atliks visą darbą.
Iš tiesų, net labiausiai automatizuotos sistemos vis tiek reikalauja tam tikro vartotojo indėlio ir supratimo. Pavyzdžiui, motorizuoti „GoTo“ laikikliai stebuklingai nežinos, kur jie yra. Jiems reikia tikslaus nustatymo – o tam reikalingas lygus trikojis, teisinga data ir laikas bei tinkamas suderinimas su keliomis ryškiomis žvaigždėmis. Jei kas nors iš viso šito bus netikslu, teleskopas pames visus tikslus.
Išmanieji teleskopai ir programėlėmis valdomi modeliai palengvina navigaciją, bet jie negali pakeisti žinių apie tai, kas iš tiesų matoma arba kodėl tam tikri objektai nematomi tokią ar anokią naktį. Be to, išmanieji teleskopai dažnai užtikrina geriausią vaizdą kombinuodami vaizdus, užfiksuotus per ilgesnį laikotarpį, todėl jie labiau tinka kosmoso fotografavimui, o ne stebėjimui.