„Artemis II“ komanda pagerino ankstesnį rekordą, kurį praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasiekė misija „Apollo 13“. Šį rekordą „Artemis II“, manoma, viršys maždaug 6606 km, kai vėliau šiandien pasieks didžiausią atstumą nuo Žemės – 406 778 kilometrų.
Astronautai skrieja aplink Mėnulį atlikdami istorinę skrydžio aplink Mėnulį misiją, kurios metu jie daugiau nei šešias valandas analizuos ir fiksuos Mėnulio paviršiaus ypatybes.
NASA misija anksčiau įskriejo į Mėnulio gravitacinę įtakos sferą – o tai reiškia, kad jų erdvėlaivis yra šio Žemės palydovo kaimynystėje, Mėnulio gravitacijai jį veikiant stipriau už mūsų planetos trauką.
Susiję straipsniai
Kapsulė „Orion“ šiuo metu skrieja aplink Mėnulį, o po to apsisuks ir grįš į Žemę vadinamąja laisvojo grįžimo trajektorija. Kelionė atgal truks apie keturias dienas.
Skrisdama aplink tolimąją Mėnulio pusę, keturių žmonių įgula pamatys anksčiau plika akimi nematytas Mėnulio vietoves.
Mėnulis astronautams atrodys maždaug tokio dydžio kaip krepšinio kamuolys, laikomas ištiesta ranka, naujienų agentūrai AFP sakė JAV kosmoso agentūros planetų geologijos laboratorijos vadovas Noahas Petro.
Skrydžio metu laukiamas maždaug 40 minučių trukmės laikotarpis, kai astronautams skriejant už Mėnulio nutrūks bet koks ryšys su „Artemis II“.
„Tai bus jaudinantis, žinote, šiek tiek bauginantis momentas, kai jie pasislėps už Mėnulio“, – AFP sakė Čikagos universiteto astronomijos ir astrofizikos profesorius Derekas Buzasi.
Reido Wisemano vadovaujamos misijos istorinę reikšmę dar labiau sustiprina tai, kad „Artemis II“ beprecedentė įgulos sudėtis.
Victoras Gloveris bus pirmasis aplink Mėnulį apskridęs nebaltaodis, Christina Koch – pirmoji moteris, o kanadietis Jeremy Hansen – pirmasis ne JAV pilietis.