Tačiau vandeniui reikia ne vien temperatūros, bet ir atmosferos slėgio. Atmosferos taip pat apsaugo nuo žalingos žvaigždės spinduliuotės ir perskirsto šilumą tarp dienos ir nakties pusių. Ar šiose planetose gali išsilaikyti tokios atmosferos?
Dabar tarptautinė astronomų komanda rado tvirtų – ir deja, neigiamų įrodymų. Jie pasitelkė Jameso Webbo teleskopą ir 60 valandų nepertraukiamai stebėjo dvi artimiausias žvaigždei planetas – TRAPPIST-1b ir TRAPPIST-1c. Taip jie aprėpė pilną planetų orbitą ir pirmą kartą sudarė uolinių Žemės dydžio egzoplanetų klimato žemėlapius.
Duomenys atskleidė milžinišką temperatūrų kontrastą tarp dienos ir nakties pusių. TRAPPIST-1b dieninė temperatūra siekia apie 490 kelvinų (virš 200 °C), o naktinėje pusėje emisija praktiškai neaptinkama – temperatūra nukrenta žemiau -200 °C. TRAPPIST-1c dieninė pusė vėsesnė – apie 369 kelvinus, arba beveik 100 °C, – bet naktinė lygiai taip pat šalta. Abiem atvejais nematyti jokios prieblandos zonos, kurios tikėtumėmės, jei atmosfera perskirstytų šilumą.
Susiję straipsniai
Abi planetos yra potvyniškai prirakintos prie žvaigždės – viena pusė nuolat apšviesta, kita amžinoje tamsoje. Jei turėtų atmosferą, vėjai perneštų dalį šilumos į nakties pusę ir temperatūrų skirtumas būtų mažesnis. Stebėtas didžiulis kontrastas rodo, kad storos atmosferos nėra. Jei atmosfera ir egzistuoja, jos slėgis tikrai mažesnis, nei Žemės, o greičiausiai artimas nuliui.
Tai nereiškia, kad visos TRAPPIST-1 planetos yra beviltiškai negyvenamos. Merkurijus, artimiausia Saulei planeta, taip pat neturi atmosferos, tačiau Venera ir Žemė – turi. Panašiai ir tolimesnės TRAPPIST-1 planetos, mažiau veikiamos žvaigždės spinduliuotės, gali būti išlaikiusios atmosferas. Jameso Webbo teleskopu šiuo metu stebima TRAPPIST-1e, esanti gyvybinėje zonoje – šie duomenys bus dar įdomesni.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.