Operacija turėtų trukti kelis mėnesius, o prasidės ji paleidus robotą, skirtą išgelbėti kosminį teleskopą „Swift“, kuris šiuo metu krenta link Žemės. Jei nebus imtasi jokių priemonių, „Swift“ netrukus turėtų sudegti atmosferoje.
JAV startuolio „Katalyst“ sukurtas gelbėjimo erdvėlaivis, pritvirtintas prie mažos raketos nešėjos „Pegasus“, turėtų pakilti antradienį 13 val. 23 min. Lietuvos laiku iš Ramiojo vandenyno atolo. Pats paleidimo aparatas iš paleidimo platformos nepakils ir vietoje to bus išmestas iš reaktyvinio lėktuvo.
„Viskas, kas susiję su šia misija, yra tiesiog beprotiška“, – interviu su naujienų agentūra AFP metu juokdamasi sakė NASA astrofizikė Regina Caputo. Priartėjęs prie teleskopo orbitos, robotas turės milžiniškoje erdvėje surasti teleskopą „Swift“. Po to robotas turėtų manevruodamas aplink teleskopą sugriebti jį trimis judančiomis rankomis. Tada jis mažiausiai mėnesį vilks teleskopą „Swift“ į maždaug 300 kilometrų aukščiau esančią stabilią orbitą, kur jis bus išgelbėtas nuo sunaikinimo.
Susiję straipsniai
„Tai vienas pirmas kartas po kito, – neseniai kalbėdamas su žurnalistais sakė NASA astrofizikos skyriaus direktorius Shawnas Domagalas-Goldmanas. – Aš tiesiog labai dėkingas, kad mes bent jau bandome tai padaryti“.
„Ypatingasis“ teleskopas
Iš pirmo žvilgsnio mintis surengti tokią gelbėjimo operaciją gali pasirodyti keista. Neilo Gehrelso observatorijos „Swift“ teleskopas buvo paleistas 2004 m., o jo misija turėjo trukti dvejus metus.
Šis prietaisas buvo skirtas tirti gama spindulių pliūpsnius – pasak R. Caputo, „energingiausius reiškinius visatoje“. Ji šį reiškinį palygino su „paturbinta“ supernova – dramatišku žvaigždės sprogimu, po kurio žvaigždės nelieka.
Gama spindulių pliūpsniai būna labai trumpi, paaiškino ji, todėl teleskopas buvo iškeltas į maždaug 600 kilometrų aukštį žemoje Žemės orbitoje, kad galėtų nuolat palaikyti ryšį su mokslininkais. Tačiau nepaisant šio pranašumo, neapsieita ir be trūkumų: skrisdamas tokiame aukštyje, prietaisas be variklio galiausiai ims dreifuoti link žemės ir sudegs jos atmosferoje.
R. Caputo teigimu, tai normalus reiškinys ir į jį buvo atsižvelgta, nes kai Saulė pasiekia aktyvesnes ciklo stadijas, ji išskiria daugiau dalelių ir priverčia Žemės atmosferą išsiplėsti. Dėl to susidaro pasipriešinimas, o Žemės artimojoje orbitoje esantys palydovai ima leistis.
Tačiau, kai 2025 m. pradžioje prognozės parodė, kad teleskopo eksploatacijos laikas artėja prie pabaigos, NASA ėmė svarstyti galimybę jį išgelbėti. „Mes nusprendėme, kad šįkart norime jį išsaugoti, nes jis toks ypatingas“, – sakė Sh. Domagalas-Goldmanas.
50 / 50
Nepaisant savo amžiaus, „Swift“ teleskopas mokslo bendruomenėje tebėra labai paklausus, ypač dėl savo trumpo reakcijos laiko. Jei jis sudegtų, greitai jį pakeisti nebūtų galimybių. Prognozuojama, kad misija, kurios metu bus bandomi atlikti precedento neturinčius manevrus, siekiant išgelbėti prietaisą, kurio pradinė kaina buvo 250 mln. dolerių, kainuos apie 30 mln. dolerių.
Gelbėjimo robotas, pavadintas „LINK“, turės įveikti daugybę iššūkių ir nežinomųjų. Pavyzdžiui, inžinieriai tiksliai nežino, kaip iš tikrųjų atrodo galinė teleskopo dalis, nors būtent ten robotas turi prisitvirtinti. R. Caputo juokaudama pareiškė, kad tikimybė, jog misija bus sėkminga, yra „galbūt 50 / 50“.
Vis dėlto tiek NASA, tiek bendrovė „Katalyst“ mano, kad ši misija, kuri gali tęstis iki rudens, galėtų atverti kelią naujoms galimybėms kosminių aparatų valdymo srityje ir ją verta pabandyti.
„Katalyst“ vadovo pavaduotojas Robertas Lamontagne‘as pokalbio su žurnalistais metu teigė, kad šia misija galėtų „prasidėti naujas modelis“, suteiksiantis galimybę „papildyti degalus, pakeisti palydovų padėtį, pritaikyti juos kitoms reikmėms, remontuoti ir netgi modernizuoti palydovus, net jei jie niekada nebuvo tam paruošti“.